Filmo verta „Mamutų medžioklė“ – ne tik spektaklis, o kultūrinis reiškinys, nepamirštamas iki šių dienų

Kovo 1 d. Lietuvos kino teatruose pasirodys režisierės Aistės Stonytės dokumentinis filmas „Mamutų medžioklė“, nagrinėjantis mįslingą Jono Jurašo spektaklio dingimo istoriją. Neįtikėtino populiarumo sulaukęs, uždraustas, nufilmuotas ir dingęs spektaklis iki šiol prisimenamas amžininkų, o jo istorija žadina vaizduotę net ir po daugiau nei penkiasdešimt metų.

1968 m. gruodžio 31-ąją, Naujųjų metų išvakarėse, Kauno dramos teatre įvyko režisieriaus Jono Jurašo spektaklio „Mamutų medžioklė“ premjera. Pagal Kazio Sajos pjesę pastatytas spektaklis, kuriame sarkastiškai buvo vaizduojama tuometinė santvarka, tapo teatro legenda. Pasižiūrėti spektaklio žmonės traukdavo ne tik iš visos Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių. Eilės prie teatro kasų nusidriekdavo per naktis.   

„Man atrodo, kad „Mamutų medžioklė“ buvo toks didelis to meto kultūrinis reiškinys, kad visi mano tėvų kartos žmonės yra jį matę“, – sako filmą apie spektaklio istoriją sukūrusi režisierė A. Stonytė.

Nors Kultūros ministerija iš pradžių nepritarė J. Jurašo minčiai statyti „Mamutų medžioklę“, vėliau išimties tvarka leidimas buvo suteiktas, komentuojant „pažiūrėsim, kas iš viso to išeis“. Spektaklis sulaukė neįtikėtino populiarumo – per nepilną sezoną jis buvo parodytas net 74 kartus.

Paskutinį, 75 kartą, spektaklis buvo suvaidintas slapčia, kino kameroms, siekiant išsaugoti jį ateities kartoms. Deja, vėliau juosta mįslingai dingo, o jos pėdsakais filme ir seka režisierė A. Stonytė, mėgindama įminti  „Mamutų medžioklės“ paslaptį bei suprasti režisieriaus, menininko J. Jurašo pasirinkimo priešintis sistemai kainą.

„Mamutų medžioklė“ buvo ryškus reginys – iki šiol prisimenu kai kurias jo scenas, Modrio Tenisono mimus, gausų rekvizitą, finale į žiūrovus mėtomas jo dalis ir gyvo absurdo teatro pojūtį. Paauglystėje išgirsta frazė, kad „visų protingiausius suėda kvailiai. Mamutai suėda“, įstrigo ilgam, “ – filmo recenzijoje, publikuotoje leidinyje „7 meno dienos“, rašo kino kritikė Ž. Pipinytė. Kretingoje augusiai Ž. Pipinytei tuo metu buvo penkiolika, o J. Jurašo trupė buvo atvykusi gastrolių į Klaipėdos dramos teatrą.

Aktorius Sigitas Račkys prisimena, kaip būdamas studentu su kurso draugais, pabėgę iš paskaitų vyko į Kauno dramos teatrą pažiūrėti legenda tapusios „Mamutų medžioklės“. „Mūsų kursiokas Vytautas Kernagis kažkokiu būdu sužinojo, kad spektaklis bus rodomas paskutinį kartą. Jis ir suorganizavo visą tą kelionę. Traukinio bilietų, atsimenu, negavom. Stabdėm pakeleivines mašinas. Sustojo sunkvežimis, kuris visą kursą ir nugabeno į Kauną. Tas spektaklis įsiminė visam gyvenimui. Nors grįžę, oi, kiek pylos gavom nuo kurso vadovo Henriko Vancevičiaus, kad praleidom paskaitas dėl kažkokio sofistikuoto, paslėptomis prasmėmis pagarsėjusio Jurašo spektaklio,“ – juokiasi aktorius.

Savo istoriją su šiuo spektakliu turi ir vėlesnės kartos lietuvių aktoriai. Arūnas Sakalauskas pasakoja: „Besimokydami antrame kurse pradėjome statyti „Mamutų medžioklę“. Pastatę pirmą veiksmą išvažiavome į Juodkrantę. Joje mus pasiekė kurso vadovo Jono Vaitkaus skambutis, kad toliau tęsti negalime. Pasirodo, jį iškvietė Centro komitetas ir prie šios medžiagos liestis uždraudė“. Ironiška, tačiau tokiu būdu 1983 metais „Mamutų medžioklė“ buvo uždrausta antrą kartą.

„Mamutų medžioklė“ – nuo kovo 1 d. kino teatruose Vilniuje  „Forum Cinemas Vingis“, „Multikino“, „Pasaka“, „Skalvija“; Kaune „Forum Cinemas Kaunas“ ir „Romuva“; Klaipėdoje filmą rodys „Arlekinas“, Gargžduose –  „Minija“, Alytuje – „Dainava“, Marijampolėje – „Spindulys“, Šiauliuose – „Atlantis“, Panevėžyje – kino centras „Garse“, Ukmergės kultūros centre.

Filmo prodiuseriai – Arūnas Matelis ir Algimantė Matelienė (studija „Nominum“), operatorė – Kristina Sereikaitė, montuotoja – Audinga Kučinskaitė, garso operatorius – Kipras Čėsna, kompozitorius – Giedrius Puskunigis.  

Filmo gamybą parėmė Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, LATGA. 

Filmą platina „PASAKA distribution“.