E. PUKŠTA: NELOGIŠKA STABDYTI FILMĄ, KAI JIS GULI ANT LENTYNOS

Neseniai startavusi mobilioji programa „Lietuvos kino fondas“, suteikianti galimybę planšetėse ar išmaniuose telefonuose pasižiūrėti daugiau nei 100 lietuviškų filmų, jau pritraukė ir žiūrovų, ir kūrėjų dėmesį. Kino kritikas Edvinas Pukšta fondą pavadino unikalia platforma, kuri padės užpildyti istorines spragas. Jis įsitikinęs, kad ten turėtų patekti ir šiuolaikiniai kino darbai, kai baigia aktyvųjį gyvenimą kino salėse ir yra išleidžiami DVD. „Lietuvos kino fondas“ veikia mobiliosios aplikacijos principu. Tautinio kino mėgėjai, atsisiuntę programą, gali pamatyti daugiau nei 100 vaidybinių ir dokumentinių filmų, 1957–1981 metais sukurtų Lietuvos kino studijoje. Prisijungdami internetu, nemokamai, žmonės gali pasižiūrėti režisieriaus Marijono Giedrio „Herkų Mantą“, Algirdo Aramino „Andrių“, Arūno Žebriūno „Seklio Kalio nuotykius“, Algimanto Puipos „Arkliavagio dukterį“ ir daugelį kitų filmų, tarp jų – ir rečiau rodytų, nematytų. „Labai džiaugsmingai sveikinu šią unikalią iniciatyvą, kuri išnaudoja šiuolaikines ryšio priemones ir suteikia galimybę legaliai pasižiūrėti lietuviškus kino filmus. Dauguma galvoja, kad jau viską matė, bet kai išvysti tiek daug filmų pavadinimų – atsiranda ir naujienų. Labai gera idėja – toks alternatyvus filmų platinimo modelis“, – sakė E.Pukšta. Jo įsitikinimu, jei atsirastų kino peržiūros mokestis, projektas nebetektų prasmės ir pakenktų visam principui. „Nereikėtų į platformą dėti filmų, kurie dar pajėgūs surinkti pinigų. Turi būti protingas metų kriterijus – 5 ar 7 metai. Juk filmas pradedamas rodyti per televiziją tik tada, kai baigiasi jo gyvavimas kino salėse ir pasirodo DVD, – kalbėjo E.Pukšta. – Dabartinis jaunimas neturėjo progos pamatyti daugelio puikių filmų, nes dar net nebuvo gimęs. Tačiau naujesni filmai – tokie kaip Emilio Vėlyvio „Redirected“ ar Donato Ulvydo „Tadas Blinda. Pradžia“, taip pat ir režisieriaus Algimanto Puipos pastarieji filmai, buvo labai gerai lankomi kino teatruose. Matyčiau prasmę įkelti juos į šią platformą.“ Kritikas įsitikinęs, kad turi būti vykdoma aktyvi platformos sklaida ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Daug kalbama apie tai, kad vieni restauruoja dokumentinius filmus, kiti bando susirinkti archyvą iš Maskvos, bet vienos vietos, kur galėtum rasti visą Lietuvos kino istoriją, iki šiol nebuvo. Todėl kviečiu visus prisijungti ir reprezentuoti Lietuvos filmus, užpildyti istorinę spragą, – teigė aktyvus lietuviško kino propaguotojas E.Pukšta. – Naudą matau ir kitą – reikėtų reklamuoti „Lietuvos kino fondą“ Kanų, Berlyno mugėse. Užsienio festivalių specialių programų sudarytojai tokios mobiliosios programos pagalba galėtų peržiūrėti lietuviškus filmus, negaišdami laiko kontaktų paieškoms. Tai padidintų lietuviško kino retrospektyvų užsienyje galimybę, pritrauktų dėmesio, galbūt atsirastų naujų idėjų.“ Skaitmeninių duomenų bazės „Lietuvos kino fondas“ projektą vykdo Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA bendradarbiaudama su Lietuvos kino centru, dalinai finansuojant LR Kultūros ministerijai. Monikos Daužickaitės nuotrauka