Vilniaus trumpųjų filmų festivalis atskleidžia nacionalines konkursines programas: dėmesio centre – tarpusavio santykiai

Artėja sausis, o tai kino mėgėjams reiškia tik viena – trumpo metro filmų maratoną. 16-uosius metus skaičiuosiantis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis vyks sausio 18-24 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei namų kino ekranuose. Vienas didžiausių Baltijos šalyse išskirtinai tik trumpuosius filmus rodančių festivalių pristatys kruopščiai atrinktas skirtingų žanrų ir nuotaikų trumpųjų filmų programas, kurios pabudins žiūrovų vaizduotes iš žiemiško snaudulio.

Per šešiolika gyvavimo metų Vilniaus trumpųjų filmų festivalis tapo svarbiausiu ir didžiausiu išskirtinai trumpametražius filmus pristatančiu festivaliu Lietuvoje. Kaip ir kasmet, su šūkiu TRUMPI, BET FILMAI atveriantis kino renginių sezoną, festivalis žiūrovus kvies pasimėgauti net keliolika skirtingų filmų programų iš viso pasaulio. Repertuare – apie aštuoniasdešimt kritikų pripažinimo ir žiūrovų simpatijų sulaukusių trumpųjų filmų. Itin daug dėmesio kasmet susilaukia nacionalinės konkursinės programos, iš kurių tarptautinė žiuri renka geriausią lietuvišką trumpametražį filmą.

„Nacionalinis konkursas mums – ypatingai svarbi festivalio dalis. Jį pradėjome rengti 2015 metais, prasidėjus lietuviško trumpametražio kino augimo šuoliui, ir šiemet festivaliui pateiktas rekordinis lietuviškų filmų skaičius tik patvirtina, kad per kelerius metus šis konkursas tapo reikšmingas ir kino kūrėjams. Kasmet nacionalinės konkursinės programos atspindi tai, kuo pastaruoju metu gyvena lietuviško trumpametražio kino kūrėjai. Šiais metais abiejose nacionalinėse programose žiūrovai pasiners į netikėtas ir gerai atpažįstamas gyvenimiškas situacijas, kurių vienijanti tema – santykiai“, – pasakoja Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė–Cegelskienė.

Nacionalinėse konkursinėse programose – jausmų ir santykių variacijos

Dėl geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulo sausį besivaržysiantys darbai tradiciškai suskirstyti į dvi nacionalines konkursines programas, kurias sudaro 11 filmų.

Santykiai – tokia pagrindinė penkis pirmosios nacionalinės konkursinės programos filmus vienijanti tema. Programą pradės rež. Jorės Janavičiūtės filmas „Automobilių stovėjimo aikštelė“, nagrinėjantis emocinės sveikatos ir tarpusavio santykių temą. Urtės Sabutytės filme „Sausra“ žiūrovai išvys skaudų išsiskyrimą patyrusios merginos susitaikymo su pokyčiu bei stiprybės paieškų procesą. Arno Balčiūno filmas „Blausos“ pakvies pasivažinėti taksi, paslaptingoje kelionėje žaižaruojant plačiai emocijų paletei ir ryškėjant keleivės bei vairuotojo ryšiui. Programą pratęs Birutės Sodeikaitės atmosferiškas ir nežemiškas animacinis filmas „Elena“, o užbaigs – Elenos Rožukaitės „Pasakyk, kad myli“, pakviesiantis pažvelgti į puikia vaidyba džiuginantį ir gyvenimišką, sudėtingą poros santykį.

Antroji lietuviškų trumpųjų filmų programa – kelionė narstant ryšį su savimi ir kitais – išgyvenant krizes, perlipant ribas ir nenumaldomai žvilgčiojant į priekį. Ją pradės Jorūnės Greičiūtės „Išvyka“, kurioje keliausime per svetimos šalies dykvietes ieškoti poros santykius galinčio išgelbėti guru. Vėliau žiūrovų laukia Simonos Jurkuvėnaitės kūrinys „Varovai“ apie motinos ir dukters besikeičiantį ryšį ir jų jungtis su išoriniu pasauliu, o po jo – Jurgos Šeduikytės animacinis filmas „Mora Mora“, kuriame mergaitė Mora keliauja po miegantį pasaulį ir ieško būdų, kaip prikelti jį iš snaudulio. Programą pratęs trumpiausias festivalio filmas – Juliaus Stakiškio „Š“. Čia nešdamas šiukšles žmogus netikėtai panyra į prisiminimus apie nepatogiausias situacijas, nerimas susimaišo su komiškumu, ir visa tai sutelpa į vos tris filmo minutes. Penktasis „Nacionalinės konkursinės programos II“ dėmuo – „Auksiniu scenos kryžiumi“ įvertintos dramaturgės Birutės Kapustinskaitės filmas „Motinos“, kalbantis apie besilaukiančios moters ir jos mamos tarpusavio jungtį, jo kismą ir ribas. Šią programą vainikuos rudenį pristatyta Eitvydo Doškaus juosta „Čia buvo Vilnius”. Šis filmas – tarsi simfonija, kurioje susipina gremžiami nuo paviršiaus Vilniaus praeities ženklai ir nuolat kintantis, ieškantis savojo identiteto, dabartinio miesto veidas.

Filmus nacionalinėms konkursinėms programoms atrinko režisierius, scenaristas ir edukatorius Andrius Blaževičius, kino kritikė ir kuratorė, leidėja Monika Gimbutaitė bei kino kritikė, žurnalistė Ieva Šukytė. Visus 16–ojo Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio filmus žiūrovai sausio 18-24 d. galės išvysti kino teatruose Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose bei namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“. Programoje – ir netikėtos lokacijos bei ypatingi renginiai, kuriuos organizatoriai atskleis vėliau. Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

Nuolat pildoma informacija apie festivalio programą: www.filmshorts.lt

Festivalio pagrindinis rėmėjas: Lietuvos kino centras. Instituciniai partneriai: Vilniaus miesto savivaldybė, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos kultūros institutas, ES programos „Kūrybiška Europa“ Media biuras Lietuvoje. Festivalio informacinis partneris – LRT.  Festivalis – Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis.