Vilniaus knygų mugėje susitiks kino kūrėjai ir rašytojai: pristatys lietuviškas knygas, galinčias virsti filmais

Ar gali lietuvių rašytojų knygos ateityje virsti kino juostų ar animacinių filmų scenarijais? Vizualūs, įtraukiantys ir ekranizacijas įkvėpti galintys pastarųjų metų literatūros kūriniai jau vasario 23 d. bus pristatomi Vilniaus knygų mugės metu vyksiančiame „Knyga + Kinas“ renginyje. Panašaus formato iniciatyvos, skatinančios kino ir literatūros kūrėjų bendradarbiavimą, itin populiarios visame pasaulyje, o Lietuvoje projektas organizuojamas jau penktą kartą.

Renginio „Knyga + Kinas“ organizatoriai spalio mėnesį leidyklas kvietė siūlyti kinematografiškiausias lietuvių autorių knygas. Komisija, iš keliasdešimties pateiktų įvairaus žanro kūrinių, atrinko 11 knygų, galinčių tapti filmų scenarijais. Visi kūriniai kino industrijos atstovams bus pristatomi Vilniaus knygų mugės metu, vasario 23 d. 14 val.

Jau trečią sykį renginį ves žurnalistas ir keliautojas, kelionių knygų, dokumentinių filmų prodiuseris ir režisierius, aktorius Martynas Starkus.  „Smagu matyti, kaip iniciatyva per keletą metų išaugo ir buria vis didesnę literatūros bei kino kūrėjų bendruomenę. O galimybė artimiau susipažinti su mūsų rašytojais ir leidyklų atstovais, man yra laukiamiausia renginio dalis. Pastebiu, kad daug klausimų ir nuoširdaus noro bendrauti turi ir susirinkusi publika – pokalbiai tęsiasi ir po knygų pristatymų – galimybė  išvysti mėgstamų kūrinių ekranizacijas domina visus knygų mylėtojus“, – pasakoja M. Starkus.

Kūrinius atrinko specialiai renginiui suburta komisija

„Knyga + Kinas“ komisiją šiais metais sudarė trys kino ir literatūros lauko profesionalai: rašytoja, poetė ir dramaturgė Laura Sintija Černiauskaitė, režisierius Ignas Miškinis, 2025-siais žiūrovams pristatysiantis filmą „Pietinia kronikas“, kurtą pagal Rimanto Kmitos romaną, bei animacijos režisierius, prodiuseris, dailininkas Valentas Aškinis.

Komisijos teigimu, renkant kinematografiškas knygas, daug dėmesio buvo skiriama pačiai istorijai bei knygos idėjos originalumui. Spręsta, ar kūrinio įkvėptas scenarijus ir jo veikėjai galėtų sujaudinti būsimą žiūrovą. Vertinant kūrinius taip pat atsižvelgta į finansines knygos ekranizavimo galimybes, temų aktualumą

Anot komisijos narės Lauros Sintijos Černiauskaitės, šiuolaikinė lietuvių literatūra „vizualėja“, – būtent šis kriterijus buvo vienas iš svarbiausių atrankos metu. „Pati sau atradau istorinį detektyvą – tokį žanrą, kokio net nebūčiau sugalvojusi atsiversti“, – pasakoja L. S. Černiauskaitė. Režisierius Ignas Miškinis pripažįsta, kad labiausiai knygose jį domina herojus ir tai, kaip jis gyvena tam tikrose aplinkybėse, koks jo siekis, požiūris į gyvenimą, kaip jis elgiasi, kai užklumpa sunkumai.

Renginyje naujausius kūrinius pristatys Virginija Kulvinskaitė, Daina Kleponė, Juozas Gaižauskas, Irena Buivydaitė, Ilona Skujaitė, Viktorija Butautis, Mindaugas Gudelis ir Audrius Juzėnas, Danutė Kalinauskaitė, Ignė Ale, Gina Viliūnė.

Pristatomi kūriniai:

14:10 val. Virginijos Kulvinskaitės apsakymų rinkinys „Keturi“ (leidykla „Kitos knygos“);

14:20 val. Dainos Kleponės trileris „Kritusių mazgas“ (leidykla „Alma Littera“);

14:30 val. Juozo Gaižausko knyga „Antarktidos indėnai“ (leidykla „Alma Littera“);

14:40 val. Irenos Buivydaitės romanas „Kas būtų, jei…“ (leidykla „Alma Littera“);

14:50 val. Ilonos Skujaitės romanas „Karo nuotaka“ (leidykla „Alma Littera“);

15:00 val. Viktorijos Butautis romanas „Kanarų paslaptis“ (leidykla „Vaga“);

15:10 val. Sauliaus Šaltenio kūrinys „Akis į akį. Klaipėda 1923“ (leidykla „Vaga“);

15:20 val. Danutės Kalinauskaitės  kūrinys „Baltieji prieš juoduosius“ (leidykla „Tyto alba“);

15:30 val. Ignės Ale romanas „Visi vieniši žmonės“ (leidykla „Svajonių knygos“);

15:40 val. Ginos Viliūnės romanas „Išgelbėti mešką“ (leidykla „Tyto Alba“);

15:50 val. Ginos Viliūnės romanas „Mirtinas arkebuzos šūvis“ (leidykla „Tyto Alba“);

Renginys vyks vasario 23 d. 14 val. Vilniaus parodų ir kongresų centro „Litexpo“ Kino salėje. Renginys atviras Vilniaus knygų mugės lankytojams.

Renginį organizuoja „Fralita Films“, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus kino biuras, Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje. Projektą finansuoja Lietuvos kino centras. Draugai – „Crustum“ kepyklėlė.