VALSTYBĖ ĖMĖSI „ETERIO PIRATŲ“, PERSPĖJA APIE GALIMAS BAUDAS IR JŲ KLIENTAMS

Valstybės kontroliuojančios institucijos kovai su nelegaliais audiovizualinio turinio platintojais gautus ginklus jau išbando praktikoje. Tuo tarpu autorių teises ginančios agentūros pastebi, kad teigiamą poveikį turi ir visuomenės švietimas – norinčių naudotis „piratų“ paslaugomis mažėja. Tiesa, ir legalūs transliuotojai, retransliuotojai ir muzikos bei vaizdo kūrinių autoriai, ir valstybės biudžetas vis dar skaičiuoja nuostolius, patiriamus dėl šešėlinės veiklos.

„Esame priėmę jau 11 sprendimų dėl interneto svetainių, kuriose buvo neteisėtai transliuojamas audiovizualinis turinys, uždarymo“, – gegužės 29 d. Vilniuje surengtoje Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos spaudos konferencijoje sakė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) narys Ričardas Slapšys. Tarp šiemet LRTK akiratyje atsidūrusių interneto adresų yra ir 90 000 kūrinių nelegaliai platinanti svetainė.

2017 m. pabaigoje priėmus Visuomenės informavimo įstatymo, o 2018 m. lapkritį – Autorinių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, valstybės kontroliuojančios institucijos įgijo kur kas daugiau galimybių operatyviai reaguoti į pranešimus apie „piratavimą“. Kaip sakė R. Slapšys, šiandien LRTK sprendimą dėl interneto adreso blokavimo gali priimti ir teismo sankciją tam gauti per 15 dienų.

LRTK taip pat jau pradėjo pokalbius su „Google“, kad nelegalų turinį siūlančios svetainės pagal geolokaciją būtų neprieinamos Lietuvoje.

Veiksmų prieš nelegalius audiovizualinės produkcijos platintojus kartu su VMI ėmėsi ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Kaip pasakojo VVTAT Rinkos priežiūros ir rizikos vertinimo skyriaus vedėjas Arvydas Naina, tarnyba jau nubaudė ne vieną dešimtį „piratines“ paslaugas teikusių asmenų ir įmonių.

Darius Vaitiekūnas, Ričardas Slapšys, Vaiva Žukienė, Arvydas Naina, Mindaugas Budvytis

Pasak A.Nainos, viena didžiausių problemų yra gauti pirminę informaciją apie nelegalius paslaugų teikėjus, nes jie dažniausiai reklamuojasi skelbimų portaluose, vietinėje spaudoje. Kartu VVTAT atstovas priminė, kad administracinė atsakomybė už nelegalios produkcijos naudojimą tenka ne tik ją pardavusiems, bet ir pirkusiems ir naudojantiems asmenims, tad „pigesnė“ televizija vartotojui gali tapti kur kas brangesnė nei jam atrodo – o baudos gali siekti nuo 300 iki 800 eurų.

Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė pastebėjo, kad „piratai“ labai aktyviai reaguoja į pokyčius rinkoje – LRTK priėmus sprendimą dėl vieno ar kito Rusijos televizijos kanalo laikino draudimo, skelbimuose galimybė juos žiūrėti pradedama reklamuoti kaip svarbus privalumas.

Kabelinės televizijos asociacijos nariai pastebi, kad dažnu atveju nelegalias paslaugas teikia ir juridiniai asmenys. „Jie sumoka valstybei PVM mokestį, tačiau išvengia visų kitų – mokesčių autoriams, licencijos mokesčių, mokesčių LRTK. Todėl vartotojui jie pasiūlo 40% pigesnes paslaugas ir taip žlugdo legalų verslą“, – sakė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė,.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorės pavaduotojas Mindaugas Budvytis skaičiavo, kad pagal asociacijai teikiamus duomenis, vien pernai legalių kabelinės televizijos vartotojų Lietuvoje sumažėjo 20 000, ta pati tendencija matoma ir šiais metais.

„Muzikantų ir aktorių bendruomenė pritaria nelegalių svetainių blokavimui. Šiuo metu yra didžiulis legalių muzikos platformų pasirinkimas – svetainėje Pakartot.lt galima rasti visą lietuvišką muziką nuo tarpukario iki naujausių kūrinių, visiems žinomos ir prieinamos „Spotify“, „iTunes“, „Deezer“ platformos, „Youtube“. Atlikti tyrimai rodo, kad pastaruoju metu piratavimo apimtys ir žmonių noras naudotis nelegaliomis paslaugomis mažėja. Aišku, tempas dar nėra toks, kad muzikantai nepatirtų žalos“, – sakė M.Budvytis.

Visuomenės nuomonės keitimo svarbą greta baudžiamų veiksmų pabrėžė ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos (AVAKA) direktorius Darius Vaitiekūnas.

„Priimti teisės aktai ir institucijų sprendimai yra labai reikalingi ir svarbūs. Tikime, jog tai yra tik pirmi žingsniai. Kartu, manau, kad labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į neteisėto kūrinių naudojimo problemą – juk nuo to pirmiausia nukenčia kūrėjai. Todėl sveikiname Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos iškeltą nulinės tolerancijos piratavimui iniciatyvą“, – sakė AVAKA direktorius D.Vaitiekūnas.

LKTA manymu, šiuo metu iki 15% televizijos programų platinimo rinkos Lietuvoje užima nelegalūs paslaugų tiekėjai, todėl jų metinės pajamos turėtų viršyti 10 milijonų eurų.

Nuotraukoje: (iš kairės) Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos (AVAKA) direktorius Darius Vaitiekūnas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) narys Ričardas Slapšys, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Rinkos priežiūros ir rizikos vertinimo skyriaus vedėjas Arvydas Naina, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorės pavaduotojas Mindaugas Budvytis