Tyrimas apie šeimų kino žiūrėjimo tradicijas Lietuvoje: nekomercinis kinas gali tapti svarbia kultūrinio ugdymo priemone

Bendra kultūrinė veikla šeimoje turi didelę įtaką vaikų kultūrinių įpročių formavimuisi, padeda kurti artimesnį ryšį ir kartu siūlo vertingą alternatyvą pasyviam laikui prie ekranų. Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ tris metus įgyvendino tyrimą, kuriuo buvo siekiama apžvelgti susiklosčiusias šeimų kino žiūrėjimo tradicijas, ir šiandien pristato tyrimo rezultatus.

„Lithuanian Shorts“ inicijuoto tyrimo „Nekomercinių šeimos kino seansų lankymo tradicijų ugdymas“ metu edukologė ir kino edukatorė Gintarė Gilaitienė, remdamasi Lietuvos bei Europos patirtimi, analizavo kino festivalių ir kino teatrų praktikas, rodant aukštos meninės vertės filmų programas vaikams.  Tyrimo tikslai – geriau suprasti šeimų poreikius ir pateikti rekomendacijas, kaip nekomercinis europietiškas autorinis kinas, skirtas šeimoms, galėtų įsitvirtinti Lietuvos kino ekranuose. O dėmesio centre – aukštos meninės vertės filmų programos vaikams, kurios ugdo ne tik estetinį pojūtį, bet ir kritinį mąstymą. Šis tyrimas atskleidė, kad nekomercinis kinas gali tapti svarbiu kultūrinio ir edukacinio ugdymo įrankiu, tačiau tam būtina atsižvelgti į šeimų poreikius ir įveikti organizacinius iššūkius.

„Nors Europoje ir Lietuvoje vykdoma įvairių kino edukacijos iniciatyvų, šeimos išlieka viena sunkiausiai pasiekiamų auditorijų. Šią tendenciją dar labiau stiprina komercinių kino teatrų ir namų kino platformų dominavimas, kuris gali apriboti meninės ir edukacinės vertės filmų prieinamumą. Jei šeimose neskatinamas tokių filmų žiūrėjimas, kyla rizika, kad kino edukacija liks tik mokyklinio ugdymo dalimi, o nekomercinis kinas neįsitvirtins kaip natūrali kultūrinio laisvalaikio forma.“ – apie tyrimo aktualumą dalijasi kino edukatorė, tyrimo autorė Gintarė Gilaitienė.

 Tyrimas atskleidė, kad nors tėvai pripažįsta edukacinę ir kultūrinę renginių vertę, jie susiduria su įvairiais iššūkiais: finansinėmis kliūtimis, techniniais sunkumais (pavyzdžiui, neįgarsintais filmais), nepakankama informacija apie renginius, nenuosekliu ar per retu renginių grafiku. Tyrime dalyvavę tėvai taip pat pateikė rekomendacijas, kaip tobulinti šeimai skirtus renginius, siūlydami aiškiau akcentuoti jų edukacinę vertę, teikti tikslesnę informaciją apie renginio turinį, eigą ir amžiaus cenzą, bendradarbiauti su jau pripažintais partneriais.

Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad reikšmingų iššūkių kyla ir kino teatrams bei kino festivaliams, organizuojantiems šeimos kino seansus. Tyrime dalyvavusių festivalių ir kino teatrų atstovų pozicijos išryškino pagrindines problemas, trukdančias sėkmingai įgyvendinti šeimos nekomercinio kino seansų iniciatyvas. Tarp svarbiausių įvardijami nuolatinio finansavimo trūkumas ir ribotas biudžetas, kurie apsunkina kvalifikuotų specialistų pritraukimą bei papildomų edukacinių veiklų organizavimą. Taip pat pastebima, kad tokio pobūdžio šeimos kino seansai dar nėra įsitvirtinę kaip įprasta laisvalaikio forma, tad kultūrinių šeimos tradicijų formavimas, skatinantis kino teatrų lankymą ne tik pramoginiais, bet ir edukaciniais tikslais, reikalauja didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių.

Tyrimo pabaigoje išryškėjo galimos praktinės rekomendacijos, kaip kurti tvarią šeimų nekomercinio kino žiūrėjimo tradiciją Lietuvoje. Remiantis Lenkijoje, Švedijoje ir Slovėnijoje egzistuojančiomis šeimų nekomercinio kino žiūrėjimo praktikomis, paaiškėjo, kad sėkmingiausi modeliai paremti glaudžia partneryste su kino teatrais, festivalių organizatoriais, miesto savivaldybėmis, mokyklomis ir kitomis kultūros, meno institucijomis.  Ypač svarbus ilgalaikis finansavimas: bilietų subsidijos socialiai jautrioms grupėms, specialios edukacinės programos mokykloms ir strateginis bendradarbiavimas su filmų platintojais, kas  gali reikšmingai padidinti nekomercinio kino prieinamumą. 2022–2024 m. laikotarpiu vykdytas tyrimas atskleidė, kad stipri partnerių ekosistema yra pagrindinis faktorius, lemiantis nekomercinio kino sklaidos sėkmę. Kino teatrai, bendradarbiaudami su filmų platintojais ir kitomis organizacijomis, gali pasiūlyti kokybiškas, reguliarias programas, o papildomas tvarus ir stabilus finansavimas užtikrina galimybes rengti interaktyvias edukacines, temines dirbtuves ir specialius renginius visai šeimai.

Tyrimą „Nekomercinių šeimos kino seansų lankymo tradicijų ugdymas“ įgyvendino lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, jo įgyvendinimas finansuotas Lietuvos kultūros tarybos 2022–2024 m. strateginio kultūros organizacijų finansavimo programos.