Prancūzijoje aptarta animacijos ir skaitmeninio turinio ateitis

Šių metų balandžio 12-15 d. Marselyje (Prancūzija) vyko tarptautinė į animacijos industriją orientuota konferencija ir vystomų projektų pristatymo renginys „CartoonNext“, skirtas kūrybinių ir skaitmeninių industrijų evoliucijai bei naujų technologinių inovacijų, naujų turinio vartojimo būdų ir naujų audiovizualinių formatų kuriamoms galimybėms aptarti.

Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas industrijos ekspertų – investuotojų, pardavimų agentų, platintojų, transliuotojų, žaidimų kūrėjų kompanijų, knygų leidėjų, prodiuserių, kūrėjų ir kitų specialistų – pranešimams, kuriais jie perteikė savo verslo ir kasdieninio darbo ateities vizijas, pristatė atvejų analizes, dalinosi gerąja patirtimi bei prognozavo įvairių medijų vartojimo įpročių perspektyvas.

Konferencijoje, subūrusioje 250 animacijos industrijos profesionalų iš 21 šalies, dalyvavo ir Lietuvos animacijos asociacijos narės – Laura Almantaitė (UPĖ Media) ir Justė Michailinaitė (Broom Films). Atrinkti prodiuseriai iš visos Europos pristatė novatoriškus vystomus projektus, jų transmedijos strategiją, savo komentarus išsakė ir konsultacijas teikė solidžią patirtį industrijoje turintys ekspertai.

Renginio projektų pristatymo (Pitch) sesijoje, po didelės atrankos, iš viso pristatyti 8 projektai. Tarp jų ir vienas lietuvių kūrėjų – Lietuvos kino centro paremtas interaktyvus virtualios realybės kino projektas „Gėdos akys“ (rež. Tomas Tamošaitis). Jį pristatė prodiuserė Laura Almantaitė. Taip pat L. Almantaitė priminė ir apie šiuo metu Ukrainoje vykstantį karą bei paskatino renginio dalyvius aukoti, savanoriauti ir perduoti žinutę tiems, kurie vis dar bando ignoruoti vykstančių nusikaltimų mastą.

Projektu „Gėdos akys“ siekiama pažvelgti į problemiškų paauglių socialinę atskirtį ir susvetimėjimą bei paskatinti persvarstyti socialines vertybes ir socialines fobijas, dėl kurių sistemingai diskriminuojami tie, kurie, atrodo, nukrypsta nuo visuomenėje priimtų normų.

Virtualios realybės animacinio filmo „Gėdos akys“ sinopsis (autorius T. Tamošaitis)

Senamiesčio pakraštyje, tarp išpuoselėtų naujų namų, stovi Namas, kuriame gyvena Kileris, Pingvinas, Beakė, Padlyza, Gražuolis ir dar daug kitų. Niekas iš tikrųjų nežino, ar Kileris bandė kažką nužudyti, bet Pingvinas neabejotinai kalbasi su paukščiais, o Beakė gali pati save nubausti. Padlyza nėra toks protiškai atsilikęs, kaip visi apie jį galvoja. Kiekvienas Namo gyventojas turi savo pravardę.

Namas – tai problemiškų paauglių psichiatrijos ligoninė. Per vieną dieną čia gali atsitikti daugiau įvykių nei gyvenantiems išorėje tenka patirti per visą gyvenimą. Namas – ypatinga vieta. Tai – nei tikra psichiatrijos ligoninė, nei internatas, nei vaikų reabilitacijos institucija. Kartu ši įstaiga yra visi šie dalykai. Bet kuriuo atveju, tai labai patogi vieta, kurioje galima toliau nuo svetimų akių paslėpti paauglius, su kuriais nežino, ką daryti, nei tėvai, nei visuomenė: nepilnamečius savižudžius, kenčiančius nuo patologinio pykčio, įvairių depresijų, agresijos, panikos priepuolių persekiojamus, įvairiausių manijų ir obsesijų, seksualinę prievartą patyrusius vaikus, o dažniausiai – paauglius be aiškių diagnozių.

Virtualios realybės filmas „Gėdos akys“ atskleis keturiolikmetės paauglės Beakės, hospitalizuotos problematiškų paauglių ligoninėje, istoriją. Beakė turi elgesio sutrikimų ir serga anoreksija. Kai ligoninės seselė bando pamaitinti Beakę, prievarta pažadina mergaitės vaikystės traumas ir ji po truputį pradeda prarasti realybės suvokimą.

„Gėdos akyse“ žiūrovas turės galimybę patirti Beakės istoriją iš pagrindinio personažo pozicijos. Žiūrovas taps Beake. Ligoninėje pietų metas ir seselė bando įtikinti Beakę suvalgyti kiaušinį. Vien pažiūrėjus į kiaušinį Beakę sukausto baimė ir užplūsta skausmingi prisiminimai apie motiną. Žiūrovas išgyvens Beakės istoriją keliaudamas tarp mergaitės praeities vizijų ir realybės ligoninės valgykloje, kur seselė neriasi iš kailio bandydama atlikti savo darbą – neleisti Beakei badauti.

Ar Beakei pavyks susidoroti su ją smaugiančia gėda ir kaltės jausmu – bausmėmis, kuriomis ji pati kankina save, nes mirus motinai pagaliau pajuto palengvėjimą ir išsilaisvino iš emocinio kalėjimo, kuriame turėjo gyventi?

Nuotraukos autorius: Cartoon