PIRMASIS LIETUVOS KINO FORUMAS SUBŪRĖ KINO BENDRUOMENĘ

Kovo 19-20 d. Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos kino forumas, subūręs daugiau nei 200 skirtingų sričių kino industrijos atstovų iš visos Lietuvos. Jo metu apžvelgta industrijos politinė, ekonominė bei kino edukacijos situacija Lietuvoje, pasauliniai pasiekimai, diskutuota apie galimybes, iššūkius ir perspektyvas, o renginyje dalyvavę užsienio svečiai, tokie kaip Lokarno kino festivalio meno vadovas Giona A. Nazzaro, Sandanso kino festivalio programos sudarytoja Heidi Zwicker, Londono gamybos ir pardavimų įmonės „Reason8 Films“ atstovas Denis Krupnov, Orhuso universiteto Danijoje asocijuotasis profesorius Jakob Isak Nielsen bei Estijos kino ir audiovizualinių medijų prodiuseris, Kanų festivalio programos „Cannes NEXT“ sudarytojas, konsultantas bei kino tyrėjas Sten-Kristian Saluveer, dalinosi savo patirtimi bei žiniomis.

„Pirmasis Lietuvos kino forumas parodė, kokią didžiulę galią turi vienybė ir bendradarbiavimas. Kai kino industrijos profesionalai, politikos formuotojai ir kūrėjai susiburia prie vieno stalo, gimsta ne tik idėjos, bet ir realūs sprendimai, galintys keisti industrijos ateitį. Veikdami kartu, galime įveikti iššūkius, auginti Lietuvos kino potencialą tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje ir sukurti dar palankesnę aplinką kūrėjams bei žiūrovams, skatinti ir prisidėti prie kino edukacijos plėtros. Tikiu, kad šis forumas taps nuolatine platforma, kurioje augs bendrystė, inovacijos ir naujos galimybės“, – kalbėjo forumo moderatorius, festivalio „Kino pavasaris” direktorius Algirdas Ramaška.

POLITINĖ VALIA, EKONOMINIAI IŠŠŪKIAI IR KINO LAIMĖJIMAI

Pirmoji forumo diena buvo skirta pristatyti augančią Lietuvos kino industriją, jos pasiekimus Lietuvoje bei pasaulyje ir laimėtus A klasės kino festivalių apdovanojimus. Taip pat buvo apžvelgti iššūkiai, trukdantys industrijai tvariai vystytis, kino gamybos bei sklaidos finansavimo perspektyvos, technologijų, inovacijų, dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės ir kt.

Forume savo sėkmės pavyzdžiais dalinosi, kino rodymo rekordus Lietuvoje didinančio filmo „Pietinia kronikos“ prodiuseris Lukas Trimonis, Sandanso kino festivalyje už geriausią režisūrą apdovanoti filmo „Tu man nieko neprimeni“ prodiuserė Marija Razgutė, ypatinga tapymo technika sukurto filmo „Kaimiečiai“ prodiuserė Agnė Adomėnė, daugiau nei 400 000 žiūrovų šalyje sulaukusio virtualios realybės filmo „Angelų takais“ prodiuseris plėtrai Lietuvoje Lukas Verpetinskas. Kino gamybos ir platinimo metu kylančiais iššūkiais ir ateities vizijomis su forumo dalyviais dalinosi prodiuserės Živilė Gallego, Emilija Sluškonytė ir Gabija Siurbytė.

„Baltic Film & Creative Tech Cluster“ valdybos narys Kęstutis Drazdauskas kalbėjo apie būtinybę vertinti kiną kaip universalų įrankį siekiant spręsti įvairius socialinius, švietimo, visuomenės sąmoningumo ugdymo iššūkius. Po to vykusioje diskusijoje dalyvavę Lietuvos kino centro, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komiteto atstovai aptarė esamus bei potencialius papildomus kino finansavimo šaltinius, diskutavo apie galimus tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdus. Vilniaus mero patarėja kultūros klausimais Rūta Pilkytė pristatė Lietuvos kino studijos viziją, o Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis pabrėžė, kad norint pokyčių reikia kelti klausimus aukščiausiu lygiu. Pasak jo, kiekviena ministerija turėtų jaustis kultūros politikos kūrėja.

KINO ŽIŪRIMUMAS IR PIRATAVIMAS

Lietuvos kino teatrų sveikatos tyrimo rezultatus apžvelgęs „Multikino Lietuva“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas pateikė kino teatrų lankomumo ir populiariausių filmų žiūrimumo statistiką, įrodančią, jog metai iš metų topuose laikosi lietuviškas kinas. 2019-2024 m. pirmajame penketuke puikuojasi Tado Vidmanto „Milijonieriaus palikimas“ ir „Pats sau milijonierius“, Aurimo Valujavičiaus „Irklais per Atlantą“,  Emilio Vėlyvio „Piktųjų karta“, Kęstučio Gudavičiaus „ReEmigrantai“. Daug žiūrovų dėmesio sulaukė tokie šeimai ir vaikams skirti filmai, kaip Inesos Kurklietytės „Drugelio širdis“ ir Meinardo Valkevičiaus „Kakė Makė: mano filmas“, taip pat dokumentinis režisierės Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“.

Pasak R. Bilinsko, vienas iš pagrindinių kino teatrų iššūkių yra tai, jog Lietuvoje labai trūksta aktualių nacionalinių filmų ir turinio vaikams – vaidybinių filmų bei animacijos.Taip pat kino teatrų lankomumui įtaką daro po pandemijos pakitę žiūrovų įpročiai ir vis dar Lietuvoje populiarus piratavimas.

Intelektinės nuosavybės apsaugos centro (INAC) vadovas Vytas Simanavičius, kalbėjęs apie piratavimą, pažymėjo, kad nepaisant dedamų pastangų ir vykdomų priemonių, piratavimas Lietuvoje didėja. Tai lemia daug priežasčių: istorinės ir ekonominės aplinkybės, geras interneto prieinamumas, mažos pajamos, ribotas legalių platformų pasirinkimas, silpna teisinė bazė ir nepakankama kontrolė, piratinio turinio normalizavimas, VPN naudojimas. Norint sumažinti piratavimą Lietuvoje, reikia nuolatinio filmo teisių turėtojų ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos bei kitų institucijų bendradarbiavimo, integruoto visuomenės švietimo, pradedant nuo mokyklų, ir pakankamo ne projektinio, o pastovaus finansavimo.

Dienos pabaigoje inovacijų ir technologijų strategas iš Estijos Sten-Kristian Saluveer pristatė auditorijai naujausias pasaulines audiovizualinio turinio gamybos, platinimo ir vartojimo tendencijas, radikaliai besikeičiančius vartotojų įpročius ir pasidalino savo požiūriu, kaip kino industrija turi adaptuotis prie sparčiai kintančios technologinės ir geopolitinės aplinkos. Kone svarbiausias pranešimo elementas buvo gausybės DI įrankių panaudojimas, siekiant optimizuoti kūrybinius ir techninius procesus. 

TURINIO VAIKAMS TRŪKUMAS IR KINO EDUKACIJA

Antrąją forumo dieną į Lietuvos kino ekosistemą buvo žvelgiama tarptautiniame kontekste, diskutuota įvairioms kino edukacijos temomis, o industrijos atstovams suteikta galimybė laisvai pasisakyti atviroje diskusijoje.

Tarptautinio Europos Horizontų programos lėšomis finansuojamo projekto „CRESCINE“ mokslininkai Jakob Isak Nielsen ir Cathrin Helen Bengesser pristatė savo tyrimų rezultatus, kuriuose nagrinėjami mažų ES šalių kino ekosistemų panašumai ir skirtumai, europietiško kino žiūrovų portretai bei galimybės lokaliai sukurtam kinui konkuruoti didžiausiose Europos bei pasaulio rinkose.    

Edukacijos temą kuravusi Kino kultūros asociacijos vadovė Vilma Levickaitė teigia, kad Lietuvoje vis dar trūksta politikos formuotojų, o ir pačios kino industrijos profesionalų dėmesio ateities žiūrovų auginimui, jų kompetencijų rinktis kokybišką turinį ir jį kritiškai vertinti bei analizuoti, ugdymui.

„Skalvijos“ kino centro edukacinių programų vadovė Vėjūnė Dūdėnienė pasakojo apie 12-oje Europos šalių vykdytą tyrimą „KIDS Regio“, kuriame dalyvavo beveik keturi šimtai 7-11 m. amžiaus vaikų, viena iš pagrindinių tyrimo išvadų – vaikų filmų žiūrėjimo įpročius formuojantis veiksnys yra socialinėse medijose vartojamas turinys.

Edukologė ir kino edukatorė Gintarė Gilaitienė, pristatė pranešimą apie nekomercinių šeimos kino seansų lankymo tradicijų ugdymą. Tyrime dalyvavę tėvai įvardino, kad kino teatrai turėtų aiškiau komunikuoti tokių seansų vertę, kurti bendruomenes ir palaikyti ryšį, bendrauti su tėvais, užtikrinti socializaciją ir apibrėžti filmo tikslinę auditoriją pagal amžių, kas labai padeda renkantis filmą kartu su vaikais.

Kino edukatorė, medijų antropologė Gintė Žulytė pristatė Europos kino edukacijos gaires, kurių tikslas – įkvėpti ir įgalinti europiečius pasiekti, mėgautis, suvokti, kurti, atsirinkti, tyrinėti ir dalintis kinu įvairiomis jo formomis per visą gyvenimą. Pranešėja pabrėžė, kad dalyvaujant edukaciniuose projektuose ugdomos bendrosios – socialinės ir emocinės, pažinimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, kultūrinės, komunikavimo – kompetencijos.

Dienos pabaigoje vyko diskusija apie kino industrijos vaidmenį jauno žiūrovo ugdyme. Buvo kalbama, su kokiais iššūkiais susiduria kino edukacijos projektų rengėjai ir dalyviai, kodėl kino industrijos profesionalai renkasi kino edukatorių kelią. Taip pat buvo aptariama, ko kino edukatoriai tikisi iš industrijos ir kino politikos formuotojų. Daug dėmesio susilaukė iškelta problema, jog Lietuvoje labai trūksta nacionalinių filmų, skirtų vaikams. Savo mintimis dalijosi kino edukatorė, medijų antropologė Gintė Žulytė, kino operatorė ir kino edukatorė Lina Margaitytė, animatorė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eva Rodz, kino režisierė Marija Kavtaradze, kino teatro „Dainava“ direktorė Simona Butrimienė, moderavo Kino kultūros asociacijos vadovė Vilma Levickaitė.

ATEITIES PLANAI IR INDUSTRIJOS PALAIKYMAS

Forumą užbaigė atvirojo mikrofono diskusija, kurios metu kiekvienas norintis galėjo  kelti svarbius ir aktualius klausimus, teikti pasiūlymus, skatinti inovacijas ir pokyčius.

Tikimasi, kad Lietuvos kino forumas taps kasmetiniu renginiu, skirtu diskusijoms įvairiais kino industrijos klausimais, ir platforma, kurioje formuojama šalies kino ateitis.

„Lietuvos kino forumas 2025 tapo reikšmingu žingsniu, perkėlusiu mūsų kino industrijos diskusijas į viešąją erdvę – aiškiai struktūruojant svarbiausius pasiekimus ir įvardijant rimčiausius iššūkius. Tikiuosi, kad kitais metais šis renginys dar ryžtingiau orientuosis į ateities strategijas, pokyčių kryptis ir sprendimus, kurie padėtų visai kino bendruomenei augti tvariai ir ambicingai,“ – kalbėjo prodiuserė Marija Razgutė.

Lietuvos kino forumą organizuoja „Baltic Film & Creative Tech Cluster“.  Partneriai: AVAKA, „Meeting Point Vilnius“, Vilniaus miesto festivalis „Kino pavasaris“, Vilniaus m. savivaldybė. Renginį palaiko: Nepriklausomų prodiuserių asociacija, Autorinio kino aljansas, Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian shorts“, LMTA nacionalinė kino mokykla, Lietuvos animacijos asociacija, Kino kultūros asociacija, Aktorių gildija, Kino ir televizijos moterų asociacija (WIFT LT), kino rodytojai, kiti nepriklausomi industrijos atstovai. Bendrai finansuoja Europos sąjunga.

Plačiau apie Lietuvos kino forumą: https://ltkinoforumas.lt/