„Lyderystė kultūroje“: su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvos kultūros vadovai?

Kovo 22 d., Paupio kino teatre „Pasaka“ įvyko „Kultūros lyderių akademijos“ organizuojama konferencija „Lyderystė kultūroje“, skirta kultūros lauko vadovams ir profesionalams. Renginyje pranešimus skaitė kultūros įstaigų bei verslo atstovai, kurie pastebėjo, kad skirtingi sektoriai susiduria su tais pačiais klausimais ir problemomis, o labiausiai šiuo metu trūksta bendradarbiavimo.

ISM Vadovų MBA programoje studijuojančių Lietuvos kultūros lauko lyderių iniciatyva organizuota konferencija sutraukė didelį skaičių kultūros ir kitų sričių profesionalų. Apie lyderystę ir savo organizacijas kalbėjo ir programos studentai, renginio bendraorganizatoriai festivalio „Kino pavasaris“ direktorius Algirdas Ramaška, MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė, Lietuvos rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova, LNOBT direktorius Jonas Sakalauskas ir kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė. Pranešimus taip pat bendresnėmis temomis skaitė ir kviestiniai svečiai, labiau užčiuopę vadovo pozicijos problemas ir santykį su darbuotojais.

Vadovas ir lyderis

Kaip pastebėjo ISM rektorius dr. Dalius Misiūnas, yra sričių, kuriose nuo seno vadovo pozicijas daugiausiai užima tos pačios srities specialistai. Kultūra yra viena iš jų, kur apie 80 proc. vadovų yra atėję iš paties kultūros lauko. Tačiau nepaisant kokiam sektoriui yra vadovaujama, vadovai susiduria su panašiomis problemomis: kaip suvaldyti „gaisrus“, motyvuoti darbuotojus ir būti geru lyderiu. Pasak D. Misiūno, vadovas (vadybininkas) yra labiausiai atsakingas už „gaisrų gesinimą“, sistemos palaikymą.

Tiesa, dabartinėje situacijoje, kai pasaulis jau trečius metus kenčia nuo pandemijos, o kaimynystėje prasidėjo karas, įmonėms ir įstaigoms nebeužtenka vien vadovo, joms reikia ir lyderio, kuris žiūrėtų į ateitį ir sugebėtų motyvuoti bei vesti komandą į priekį. Todėl šiuo metu samdomi direktoriai, turintys vadovo ir lyderio savybes. Tiesa, kai kur įprasta, kad ši pozicija atitenka dviem asmenims: vienas labiau užsiima vadyba, kitas – vizija. Tačiau, bet kuriuo atveju, kad ir kuri vadovo pusė yra stipresnė, jam reikės šiuos vaidmenis kaitalioti. Anot D.Misiūno, geras vadovas nustato įmonės viziją, sustyguoja organizaciją, užsiima lyderių auginimu, bendrauja su visomis suinteresuotomis šalimis, reikalingomis organizacijai veikti, rūpinasi savo paties asmeniniu efektyvumu.

Darbuotojui svarbu įmonės vertybės

Daugiau nei 15 metų vadovaujanti personalo atrankų įmonėje „People Link“ Jurgita Lemešiūtė save pranešime „Kaip dirba komanda. Žmogiškieji iššūkiai“ aptarė įsidarbinimo tendencijas. Pagal dabartines tendencijas įmonėms reikia vis labiau stengtis išlaikyti savo darbuotojus. Pandemijos metais ypatingai išaugo darbuotojų kaita, kuri ateinančiais metais prognozuojama tik dar labiau kils. Viena didžiausių to priežasčių – darbuotojai nesijaučia įmonės dalimi. Įžengę į trečius pandemijos metus, įpratome dirbti hibridiniu būdu – derinti darbą namuose su darbu biure. Todėl vadovai susiduria su nauju iššūkiu, kaip išlaikyti komandos ryšį dirbant per atstumą.

Anot „Havas“ reklamos agentūrų grupės atlikto tyrimo, darbuotojai įsitikinę, kad darbdaviai turi rūpintis jų psichine ir fizine sveikata (64,2%), o daugiau nei pusė jų tikisi, kad vadovai padės Ukrainai: įdarbins pabėgėlius (56.2%), aukos lėšas humanitarinėms organizacijoms (53.8%).

Kaip dar vieną tendenciją „People Link“ vadovaujančioji partnerė išskyrė organizacinę kultūrą. Daugumai darbuotojų itin svarbu, kokias vertybes palaiko jų įmonės. Iš šiais metais atlikto lauko tyrimo paaiškėjo, kad besidarbinantys žmonės labiausiai vertina organizacinę kultūrą ir karjeros galimybes. Atlyginimas nebėra viena iš svarbiausių priežasčių. Žmonės nori dirbti socialiai atsakingose įmonėse.

Daugiau bendradarbiavimo kultūros sektoriuje

Konferenciją užbaigė doc. dr., ISM Vadovų MBA programos vadovės Audronės Nakrošienės moderuojama diskusija „Kaip auginti kultūros lyderius?“ Joje dalyvavo kultūros ir verslo sektorių atstovai: Lietuvos Kultūros Tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, Lietuvos šokio informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė, kolekcininkas ir „Lewben“ valdybos pirmininkas Vilius Kavaliauskas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ strategijos ir plėtros direktorius, organizacijų transformacijos ekspertas Adamas Ilkevičius.

„Lietuvoje meno ir kultūros lauke įvairiose grandyse – nuo didžiausių iki mažiausių – yra maždaug 3,5 tūkst. vadovų. Ar jie visi yra lyderiai? Nežinau. Vadovai formaliai tai tikrai. Daugelis jų jau yra pasiekę tikrai neblogą pirminį vadovavimo lygį“, – teigė Kultūros tarybos pirmininkė A. Pakarklytė.

Pasak jos, problemos iškyla antrame vadovavimo lygyje, kai prasideda tarporganizaciniai santykiai ir siekiama didesnių, sektoriaus tikslų. „Prieš daug metų išgirdau Suomijos muzikos informacijos centro vadovo tokį šūkį, kuriuo jis vadovaujasi visą laiką: vienas eini greitai, kartu einame toli. Būdama Lietuvos kultūros taryboje aš labai nedaug pastebiu šito siekio, noro, pastangų ir motyvacijos eiti kartu. Dažniausiai užstringama ties klausimu, kodėl man ir mano organizacijai neskyrė finansavimo, ne taip įvertino, suprato.“

Jai paantrino Lietuvos šokio informacijos centro direktorė G. Masteikaitė. „Mūsų didžioji kultūros lauko problema, kada reikėjo suremti pečius, jog mes kiekvienas galvojame tik apie savo organizaciją ir jos gėrį. Kai prasideda bendras darbas, jis reikalauja daug papildomų pastangų, tačiau atneša pridėtinę vertę labai ilgam laikui.“

Pokyčiams kultūros srityje reikia didelio ir ilgalaikio įdirbio, o tai reikalauja papildomo ir neapmokamo darbo. „Jeigu mes norim labai svaraus pokyčio kultūros politikos srityje, jeigu norime turėti tvirtas pozicijas su politikais, turėti lobistus, kurie kalbės už mūsų sritį, vadinasi kažkiek žmonių turi pasidėti tam tikrus darbus į šoną ir skirti laiko klausimams, kurie nėra tiesiogiai susiję su jų organizacija“, – tęsė G. Masteikaitė.