KONFERENCIJA „LYČIŲ LYGYBĖ LIETUVOS KINO INDUSTRIJOJE“: AR ŠALYJE KEIČIASI SITUACIJA?

Šeštadienį, lapkričio 16 d., Europos šalių kino forumo „Scanorama“ renginių serijos „Scakryptys“ metu įvyko pirmoji neformalios moterų Lietuvos kino industrijoje grupės „WIFT LT“ (Women in Film and Television Lithuania) organizuojama konferencija „Lyčių lygybė Lietuvos kino industrijoje. Kaip pritaikyti gerąją Skandinavijos praktiką?“. Jos metu Lietuvos ir Skandinavijos šalių kino profesionalai dalinosi įžvalgomis, kaip pritaikyti sėkmingą lyčių lygybės modelį ir elgtis seksualinio priekabiavimo atvejais.

Ko galime pasimokyti iš Skandinavijos šalių?

Švedija šiuo metu yra lyderiaujanti šalis visame pasaulyje lyčių lygybės klausimais kino industrijoje. Tačiau net ir čia moterys per visą gyvenimą uždirba 450 tūkst. dolerių mažiau nei vyrai. Pagal 2013 m. duomenis, Švedijoje moterys režisierės sudarė 26 %, tačiau per porą metų jų skaičius šoktelėjo iki 38 %. Moterų daugėjo prodiuserių ir operatorių profesijų gretose. Pagal 2016 m. atliktą „Polygraph“ tyrimą, Švedijoje pagrindinius vaidmenis kine atliko 46% moterų, kai tuo tarpu pasaulyje joms teko tik 23,3% visų vaidmenų.

Situacija šalyje pradėjo keistis dėl didelio kelių dešimtmečių įdirbio neformaliuose ir valstybiniuose sektoriuose. Siekiant užtikrinti lyčių lygybę, 4 Švedijos kino teatrai ir „WIFT Švedija“ sukūrė iniciatyvą „A-List“, kuri remiantis Bechdel Wallace testu, žymėjo filmus, tinkamai reprezentuojančius moteris. Ši kampanija greitai pagavo tarptautinės žiniasklaidos dėmesį ir pasklido po kitas pasaulio šalis.

Prie lyčių lygybės gerinimo prisidėjo šalies valdžia, pareikalavusi šalies sektoriuose siekti lygybės. Švedijos kino institutui vykdant šią programą valstybėje 2016 m. 44% finansuotų filmų buvo moterų režisierių. Pasak buvusios „WIFT Švedija“ pirmininkės, aktorės ir režisierės Nisti Sterk, šalyje papildomą rėmimą gauti lengviau, jeigu tavo filmą finansuoja kino institutas, todėl privačiame sektoriuje moterys sudaro tik 14%. Todėl darydama išvadas režisierė teigė, jog nors kai kuriose kino industrijos srityse lygybė yra pasiekta, situacija nėra patenkinama iki galo.

Pažeidžiamiausia grupė Lietuvos kino industrijoje – moterys

Po 2017 m. Lietuvoje kilusio „Me too“ judėjimo, Lietuvos kino centras 2019 m. pavasarį užsakė apklausą, kurią vykdė Lietuvos lygių galimybių plėtros centras ir Lietuvos žmogaus teisių centras. Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės teigimu, 6ios apklausos rezultatai padeda pastebėti vyraujančias tendencijas. Nors 24% apklausos dalyvių atsakė patyrę seksualinį priekabiavimą, šis skaičius išaugo iki 41%, kai apklaustiesiems buvo pateiktos visos išvardintos seksualinio priekabiavimo formos. Pagal apklausos rodiklius, didesnė tikimybė patirti seksualinį priekabiavimą gresia jauniesiems kino industrijos darbuotojams. Beje, moterys su priekabiavimu susiduria tris kartus dažniau nei vyrai.

Mažiausia tikimybė patirti seksualinį priekabiavimą tenka aukštesnėje galios pozicijoje esantiems asmenims. Didelė problema slypi, jog tik 6% apklaustųjų dėl seksualinio priekabiavimo kreipėsi į teisėsaugą. Daugelis nežinojo, kur ieškoti pagalbos arba manė, kad tai nepakeis situacijos ar sulauks neigiamų padarinių.

Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė teigė, kad LKC imsis prevencinių seksualinio priekabiavimo priemonių ir pradės nuo bendradarbiavimo ir susitikimų su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendruomene, kadangi pagal atliktą tyrimą, jie susiduria su didesne rizika patirti nepageidautiną elgesį iš didesnę galią turinčių asmenų. Taip pat kino centras žada toliau tęsti seksualinio priekabiavimo atpažinimo mokymus, į kuriuos skatinami ateiti visi kino industrijos atstovai. Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas teigė organizacijoje pristatąs rekomendacijų gaires savo nariams priekabiavimo klausimui spręsti. Tačiau pasisakydamas apie lyčių lygybę, prodiuseris sakė nematąs problemų dėl vyrų ir moterų pasiskirstymo šalies kino industrijoje.

Žiniasklaida turėtų būti sąmoningesnė

Konferencijos metu pastebėta, kad kalbant apie kino industriją neretai yra pamirštami kino kritikai ir žurnalistai, mažai žinoma situacija šiame lauke. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kartu su savo kolegomis, remiantis gerosiomis televizijos praktikos užsienyje, bando jas įtvirtinti ir Lietuvoje. Laidoms ieškoma skirtingų lyčių pašnekovų, vasarą pirmą kartą futbolo rungtynes komentavo moteris, nors Europoje tai jau yra įprasta praktika. Tačiau jos pastebėjimu, pokyčiai sunkiausiai regimi politikos, sporto ir muzikos srityse, kuriose kol kas tvirtai dominuoja vyrai.

Prisimindami „Me too“ skandalo atvejus Lietuvoje, diskusijos „50/50 iki 2020“ metu buvo kalbama apie medijos daromą įtaką visuomenei ir kaip ji turėtų elgtis tokiu atveju. M. Garbačiauskaitė-Budrienės teigimu, kontraversiškos arba praeityje apkaltintos asmenybės turi teisę pasisakyti, tačiau svarbu, kaip tokius interviu paruošia žurnalistai. „Mūsų kultūros skyriaus redaktorė turėjo susitikimą su kultūros žurnalistais ir diskutavo kaip „Me too“ kontekste atspindėti menininkų veiklą ir jų darbo vaisius. Jų nuomonės išsiskyrė. Vyresnioji karta yra labiau linkusi praleisti „Me too“ skandalą, kai tuo tarpu jaunesnioji – ne,“ – teigė LRT generalinė direktorė.

„WIFT LT“ toliau dirbs ir skatins moterų, dirbančių kino, televizijos ir medijos industrijoje, profesinį tobulėjimą, tinklaveiką, narių ir visuomenės edukaciją, viešins profesinius narių pasiekimus bei atstovaus moterų dirbančių audiovizualinėje industrijoje interesus Lietuvoje ir užsienyje. Konferenciją organizavo „WIFT LT“, renginio koorganizatorius – VšĮ Vilniaus kino biuras, partneriai – „Kūrybiška Europa” MEDIA biuras Lietuvoje, Europos šalių kino forumas „Scanorama“.