Jaunosios filmo „Paslaptis“ aktorės: per Kalėdas svarbu ne tik dovanos

Dvi mergaitės įraudusiais skruostais ir lašantis sniego senis autobuse – tokį paveikslą atmintyje išsineši po kino prodiuserio Kęstučio Drazdausko režisūrinio debiuto „Paslaptis“ (2024) – trumpametražio filmo visai šeimai. Vienas tamsus žiemos rytas bei lemtingas klasiokių pavėlavimas į labai svarbią pamoką nulemia netikėtą istorijos tėkmę. Čia susipina sentimentali šventinė nuotaika, moralinės dilemos, netrūksta šildančios bičiulystės ir Kalėdų nakties stebuklo.

Filmuojant „Paslaptį“ jaunosioms filmo aktorėms Jonei Kleinaitei ir Upei Litvinaitei buvo tik devyneri. Kol užbaigtas darbas pasiekė didžiuosius ekranus, prabėgo net dveji metai. Kokią paslaptį saugo šis jaukus pasakojimas? Su jo herojėmis kalbamės apie švenčių magiją, pirmuosius bandymus kine ir, svarbiausia, apie tai, ką sunkiai sutalpintume po  eglute, – tyrą vaikišką draugystę.

Šventiškame filme „Paslaptis“ Jonė ir Upė vaidina geriausias drauges: Julė labiau išdykusi, o Aida ramesnė. Smalsauju, kiek mergaitėms realiame gyvenime svarbi draugystė. „Aš neturiu vienos išskirtinės draugės – turiu daug gerų, kurios man labai svarbios. Ką galėčiau padaryti dėl draugystės? Viską!“ – drąsiai tvirtina Jonė. Tuo metu Upė šypsodamasi pareiškia, kad mokykloje ji tikrai ne tokia rami kaip filme.

Abiem mergaitėms tai debiutas kine, tad įdomu, su  kokiais iššūkiais teko susidurti. Upė prisimena, kad nors vakarai filmavimo aikštelėje buvo ilgi ir tamsūs, tačiau jai patiko kūrybinis procesas. Jonė ją papildo pridurdama, jog stipriai pavargdavo, bet buvo smagu, gausiai apsirengus – nešalta, o tada spontaniškai pasidalina komplimentu K. Drazdauskui: „Filmo režisierius puikiai moka bendrauti su vaikais, galbūt nes pats turi tris dukras.“

Jonė ir Upė sutaria, kad sunkiausia buvo… ašaroti. „Sudėtingiausia buvo apsiverkti, iš pirmo karto nepavyko, todėl teko į akis lašinti specialius lašus. Manau, šiandien tai padaryti man sekasi jau geriau, bet tada buvo iššūkis“, – nelengvą užduotį prisimena Upė. Jonė guodžiasi, jog „Paslaptyje“ yra scena, kurioje reikėjo sėdėti po stalu ir būti labai išsigandus, o tai pareikalavo nemažų psichologinių pastangų. Paklaustos, ar norėtų ir ateityje būti aktorės, abi neatmeta šios galimybės: „Čia variantas, jei netapčiau krepšininke“, – garsiai svarsto Jonė.

Dar keletas išbandymų: filmo pradžioje Jonės įkūnijama Julė išsigąsta šuns. Šunų realybėje Jonė nebijo, sako pati namie turinti net du. Be to, vaidino išdresuotas šuo, taigi nebuvo ko baimintis, apie filmavimo užkulisius pasakoja aktorė. Ar lengva vaidinti, kai nėra žodžių? Upė prisipažįsta apsidžiaugusi: „Man nepatinka mintinai mokytis teksto. Bet jei būtų reikėję, nebūtų didelė problema“, – konstatuoja.

Kalėdinis filmas „Paslaptis“ skirtas visai šeimai, į jo seansus ateis tėvai su savo atžalomis. Teiraujuosi jaunųjų pašnekovių, ko, jų manymu, žiūrovai galėtų išmokti iš draugių istorijos. „Ne viskas ranka pasiekiama – dovanos atsiranda įdėjus pastangų“, – svarsto Upė. Jonė priduria, jog tai – filmas apie draugystę ir jos svarbą kiekvienam.

„O jei nutinka taip, kad per šventes vaikai negauna pageidautų dovanų?“ – nepasiduodu. Jonė drąsiai atremia provokaciją: „Ne visi per šventes sulaukia dovanų, tad reikia mėgautis tuo, ką gauni.“ – „Per Kalėdas svarbu ne tik dovanos. Kaip Jonė sakė, reiktų pasidžiaugti, kad išvis ką nors gavai. O jei nieko – įvertinti tai, kad jaukiai praleidai laiką namuose su brangiais žmonėmis“, – mintį rimtai pratęsia Upė. „Jeigu dovana būtų ne daiktas, o geras darbas? Susitikčiau su tais, su kuriais retai leidžiu laiką, ką nors smagaus nuveiktume kartu, juos pradžiuginčiau…“ – dar papildo Jonė, primindama, jog labai svarbu vieni kitiems pasitarnauti ir padėti.

Paprašytos pasidalinti šventiniu palinkėjimu, jaunosios aktorės linki pasimėgauti Kalėdomis bei smagiomis akimirkomis su šeima ir nepamiršti pažiūrėti „Paslapties“ kino teatruose. Širdyje gera, kad šventinio kino kolekciją papildė dar vienas kokybiškas lietuviškas filmas, nešantis svarbią žinią mažiesiems žiūrovams bei jų tėvams.