Išrinktos pastarųjų metų knygos, galinčios virsti filmais: dešimtuke – istoriniai ir nuotykių romanai bei literatūra vaikams

Istorinis filmas, detektyvas, o gal įtraukiantis serialas? Kuo didžiajame ekrane galėtų virsti šiuolaikiniai lietuvių literatūros kūriniai? Tradicija tapusi iniciatyva „Knyga + Kinas“ skelbia kinematografiškiausių pastarųjų metų knygų dešimtuką. Šiemet jį sudarė režisierius Raimundas Banionis, kino kritikė Neringa Kažukauskaitė ir aktorė Gabija Jaraminaitė.

Literatūros kūriniai vis dažniau tampa kino industrijos įkvėpimo šaltiniu – ne tik Holivude, bet ir Lietuvoje. Jau šešerius metus vykstanti iniciatyva „Knyga + Kinas“ skatina literatūros ir kino kūrėjų bendradarbiavimą, suteikdama galimybę atrasti knygas, kurios ateityje galėtų virsti įtraukiančiomis kino juostomis. Kasmet specialiai suburta komisija įvertina naujausius lietuvių autorių kūrinius ir išrenka dešimt kinematografiškiausių knygų. Atrinkti kūriniai – novelės, romanai, vaikų literatūra – pristatomi atvirame renginyje Knygų mugės metu.

Anot komisijos, kinematografiška knyga pasižymi ryškiais herojais, kuriuos norisi realizuoti, pažinti, parodyti kitiems. Kūrinys turi būti įdomus, įtraukiantis, vedantis prie įvykių, vaizdingas. Komisija pastebi, kad knyga nebūtinai privalo tapti ilgametražiu vaidybiniu filmu, tačiau gali įkvėpti ir trumpametražį, animacinį, dokumentinį kiną: „Kartais ir du knygos sakiniai gali tapti inspiracija kurti filmą“. 

Šiemet į kinematografiškiausių kūrinių sąrašą pateko 5 suaugusiems skirti romanai ir 5 knygos vaikams bei paaugliams. 

Komisiją sudomino Kastyčio Sarnicko (gerai žinomo ir Kasteto iš grupės G&G Sindikatas vardu) romanas „Voyage, voyage“ („Lapas“, 2024), pasakojantis apie nebeegzistuojančios kultinės roko grupės narių kelionę ir nuotykius tolimoje šalyje. 

Į sąrašą pateko legendinės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Violetos Tapinienės eseistikos ir prisiminimų knyga „Susigrąžinto laiko blyksniai“ („Tyto Alba“, 2024). Dėmesio sulaukė ir Sonatos Dirsytės istorinis romanas „Išdidumo kalinė“ („Alma littera“, 2024), pasakojantis apie Žygimanto Senojo nesantuokinę šeimą ir jos moteris.

Tarp kinematografiškų kūrinių įtraukti menininko Mykolo Saukos autofikcinis pasakojimas „Kambarys“ („Odilė“, 2024), įtaigiai pabrėžiantis šiuolaikinės jaunosios kartos vienatvę ir nesusikalbėjimą, bei Patricijos Tilvikaitės – žurnalistės, sociologės – debiutinis romanas „Svetimkūniai“ („Balto“, 2024), aštriai ir ironiškai kalbantis apie šiuolaikinę (ne)meilę sau ir kitiems.

Šiemet itin daug dėmesio iš komisijos sulaukė vaikams ir paaugliams skirtos knygos. Apie jaunimui aktualius vaidybinius filmus ir animaciją diskutavę komisijos nariai į sąrašą išrinko 5 kūrinius. Tarp jų – Jurgos Vilės ir Valentinos Černiauskaitės „Šuo, kuris išeina naktį“ („700 eilučių“, 2023), Tomo Dirgėlos „Emilis ir stebuklingas futbolo kamuolys“ („Alma littera“, 2024), Viktorijos Girčiuvienės „Ten, kur gyvena slibinai“ („Alma littera“, 2024), Marius Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ („Misteris Pinkmanas“, 2023) ir Aušrinės Tilindės „Šiurpnakčio istorijos“ („Alma littera“, 2024).

Knygų autoriai ir leidėjai išrinktus kūrinius kino industrijai ir visiems kino bei literatūros mėgėjams pristatys vasario 28 d. 15 val. Amfiteatre / 1.1 Konferencijų salėje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Renginys nemokamas (įėjimas su Vilniaus knygų mugės dalyvio bilietu).

Renginį organizuoja „Fralita Films“, Lietuvos leidėjų asociacija, asociacija AVAKA, Vilniaus kino biuras, Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje.