Filmo „Izaokas“ prodiuseris S. Baltakis: „Tai – istorija apie beprasmišką neapykantą“

Jau šį trečiadienį, 18 val. kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, 9 salėje vyks nemokama, režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmo, sukurto pagal A. Škėmos apysaką, „Izaokas“, peržiūra. Po filmo seanso kino kritikė Neringa Kažukauskaitė diskusijoje kalbins vakaro svečius – filmo prodiuserį Stasį Baltakį bei ko-scenaristą Nerijų Milerių.

Praėjusiais metais prodiuseris Stasys Baltakis dalyvavo projekte „Knyga + Kinas“ kaip komisijos narys. Iš 22 leidyklų pateiktų knygų, kartu su kitais komisijos nariais – režisiere ir scenariste Inesa Kurklietyte bei rašytoja Renata Šerelyte atrinko 9 knygas, galinčias tapti kino scenarijumi. Šios kino industrijai buvo pristatytos Vilniaus knygų mugės metu. Vasario mėnesį projektas pristatys pastarųjų metų geriausius literatūros kūrinius ekranizacijoms.

Apie kūrybą kalbamės su filmo „Izaokas“ prodiuseriu Stasiu Baltakiu:

– Stasy, kuo gyvenate šiandien? Kokius kino projektus šiuo metu vystote?

– Tiek daug projektų, kad ieškau komandos papildymo, nes nebespėju, juk reikia sužiūrėti ir einamuosius, ir tuos, kurie yra gavę ar negavę finansavimo iš LKC. Šiuo metu filmuojame ir Algimanto Puipos „Vidurnakčio seansą“, ir Jurgio Matulevičiaus „Kinų jūrą“, taip pat keletą dokumentinių filmų, kurių režisieriai – Nerijus Milerius, Živilė Mičiulytė.

– Jūsų filmografijoje gausu skirtingo žanro filmų – nuo istorinių iki komedijų. Su kokiu kino žanru ar tema dar nesate dirbęs ir norėtumėte  išbandyti? 

– Su Domante Urmonaite kažkada vystėme sci-fi žanro filmą „Tabletė“. Niekad nebandžiau siaubo filmo žanrų, bet tikrai nedegu noru į tai sulįsti ir tuo gyventi, nes kiekvienas žanras reikalauja ypatingų žinių, supratimo, atsidavimo. Kaip ir režisieriai, jei žanrus keičia, taip ir prodiuseriai – turi tam atsiduoti, o turint kelis projektus skirtingų žanrų – lengva nebūtų.

– Vienas iš filmų, prie kurių esate dirbęs – daugelį festivalių apkeliavęs ir apdovanojimus pelnęs režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmas „Izaokas“.  Kaip gimė šio filmo idėja ir bendrystė su filmo režisieriumi?

– Jurgis lankė kai kurias mano paskaitas, kai dėsčiau LMTA. Sekiau jo studentišką karjerą, jo tumpametražiai filmai buvo puikūs, o pabaigęs studijas jis ieškojo prodiuserio. Atėjęs pasisakė, kad norėtų gaminti filmus kartu, pasiūlė porą temų, o kai pasakė, kad norėtų gaminti filmą pagal A. Škėmos „Izaoką“, iškart jį palaikiau – tai mano mėgstamiausias lietuviškas kūrinys. Pasiraitojome rankoves, 7 metai ir filmas yra. Geras filmas, kurio žinomumui ir atsipirkimui stipriai pakišo koją pandemija.

– Apie ką jums pačiam yra „Izaokas“? Kuo ši tema jums pasirodė aktuali?

– Fone dabartinių įvykių Izraelyje ir Ukrainoje, man filmas yra apie beprasmišką neapykantą ir žudymą vien dėl to, kad nesugebi priimti kitaminčių, kitataučių, kitokių žmonių nei esi pats. Na ir apie meilės peripetijas.

– Filmas sukurtas remiantis Antano Škėmos apysaka ir kalba sudėtinga Holokausto tema. Kiek kūrinys padėjo išpildyti temą?

– Nė viename lietuviškame filme nebuvo nagrinėjami žydų ir lietuvių tarpusavio santykiai, lietuvių didysis nusikaltimas prieš žydų tautą. Džiaugiuosi, kad bandom ieškoti priežasčių vizualiais ir dialogų sprendimais. Nors, regis, Holokaustas filme neminimas, jis parodomas ir nuo pirmos scenos valdo filmo temų priežastingumą ir net pačią struktūrą, nes būtent ta pirma scena žiūrovo pasąmonės nepalieka visą filmą kaip pagrindinė nelaimės ir likimo sudarkymo priežastis.

– Kuo ypatingas ekranizacijų kūrimas?  Ar jas yra lengviau kurti, nei kad filmo scenarijų pradėti kurti tik nuo idėjos?

– Atsakomybė pratęsti pirminio kūrėjo, rašytojo mintį, jausmą ir intencijas. Ar lengviau kurti nei rašyti scenarijų nuo idėjos? Tikriausiai taip – veikalo turinys, kartais ir struktūra, turi padėti scenarijų lipdant.

– Ką palinkėtumėte išsinešti iš šio filmo šiandieniniam žiūrovui?

– Kad sustojus bėgti gyvenime, susimąstytume apie tai, kas pagimdo mūsų kaltes ir kaip mes patys formuojame mūsų likimus.

„Knyga+kinas“ rudens kino vakarus organizuoja „Fralita Films“. Projekto partneriai: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, „Vilniaus kino biuras“,  Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.

Plačiau apie projekto „Knyga+Kinas“ nemokamus kino seansus: https://bit.ly/45nnDXZ