„Ąžuolo 2024“ apdovanojimuose įvertinti geriausi Lietuvos kino operatoriai

Lietuvos kino operatorių asociacija gegužės 10 dieną apdovanojo geriausius lietuviškų filmų operatorius. Į „Meno avilio“ Sinemateką kino operatorių bendruomenė labai šiltai sirgo už kiekvieną nominuotąjį ir apdovanotąjį. Laureatams atiteko Mariaus Skudžinsko kurti statulėlės. Pagrindinį „Ąžuolo“ kategorijos prizą pelnė Julius Sičiūnas už darbą Austėjos Urbaitės režisuotame filme „Per arti“, o jauniesiems operatoriams skirtas „Gilės“ prizas atiteko Mildai Juodvalkytei už filmą „Hablo dėsnis“, kurį režisavo Arnas Balčiūnas, taip pat buvo įteikti dar keturi tradicija jau tapę apdovanojimai.

Laimėtojus ir nominantus rinkusią komisiją sudarė jos pirmininkas operatorius Saulius Lukoševičius (LAC) ir nariai: kino operatoriai Vitalijus Kiselius, Zbigniev Bartoševič (LAC), kino režisierius Jurgis Matulevičius bei kino kritikė Monika Gimbutaitė.

Šiemet – kitaip nei anksčiau – komisija pristatė net keturis nominantus „Ąžuolo“ apdovanojimui gauti, o ne tris. Su Juliumi Sičiūnu dėl prizo varžėsi jo kursiokai Laurynas Bareiša („Tu man nieko neprimeni“, rež. Marija Kavtaradze) ir Vytautas Plukas („Poetas“, rež. Giedrius Tamoševičius, Vytautas V. Landsbergis) bei operatorius iš Lenkijos Jacek Podgórski („Devintas žingsnis“, rež. Irma Pužauskaitė).

„Jeigu dėl nominacijų dar turėjome padiskutuoti, tai kai atėjo eilė laimėtojui – čia visi vienbalsiai sutarėme. Pastebėjome operatoriaus Juliaus Sičiūno ženklų augimą jo profesiniame kelyje. Šviesa, darbas su šešėliais, kameros judesys bei kompozicijų pasirinkimas parodo jo aukštą meistriškumo lygį ir įsigilinimą į pasakojamą istoriją“, – sako komisijos pirmininkas Saulius Lukoševičius.

Apdovanojimą Juliui Sičiūnui įteikė Lietuvos kino operatorių asociacijos pirmininkė Laura Aliukonytė, prisipažinusi, kad Julius Sičiūnas buvo vienas pirmųjų jos mokytojų, su kuriuo dirbdama visada stebėjo jo sprendimus ir pasirinkimus, bei Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas, pasidžiaugęs išskirtiniu kino operatorių vieningumu.

„Gilės“ apdovanojimą LMTA studentei Mildai Juodvalkytei įteikė pernai jį pelnęs jaunasis operatorius Nojus Drąsutis, prisipažinęs, kad jam teko lankytis visų trečio kurso studentų peržiūrose ir buvo jis sužavėtas, kaip jautriai ir profesionaliai buvo nufilmuoti visi to kurso darbai, ypač – trijų nominuotųjų.

Dėl prizo Milda Juodvalkytė varžėsi su Dominika Pieczulis (filmas „Kai aš buvau malalietka“, rež. Severina Vaičiūnaitė) ir Matu Juškaičiu („Procesija“, rež. Agnė Girsaitė).

Pasak „Ąžuolo“ S. Lukoševičiaus, komisija vienbalsiai išrinko ir „Gilės“ laimėtoją. „Mildos Juodvalkytės nufilmuotame darbe kameros pozicijos nuo pat pradžių labai aiškiai perteikia nebylaus vaikino perspektyvą, o kameros judesys laiku ir vietoje pabrėžia svarbias pasakojamos istorijos vietas“, – priežastis, kodėl būtent „Hablo dėsnio“ operatorė pelnė apdovanojimą išvardijo Saulius Lukoševičius.

Ceremonijos, kurią vedė Rytis Zemkauskas, metu taip pat buvo įteikta ir daugiau prizų. Operatorių dėkingumo prizas, kuris tradiciškai teikiamas su operatorių darbu glaudžiai susijusių profesijų atstovams, šiemet atiteko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir TV studijos administratorei Jurgai Mačionytei už visokeriopą pagalbą. Apdovanojimą įteikęs LAC narys Simonas Glinskis sakė, kad labiausiai šis žmogus įsiminė dėl pokalbių tarp darbų ir nuolatinės pagalbos, ypač edukaciniams ir nekomerciniais projektams.

Apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus buvo įteiktas kino operatoriui Arvidui Andrijui Baronui, per daugiau nei 60 karjeros metų dirbusiam su garsiais to meto kino režisieriais Marijonu Giedriu, Robertu Verba,  Almantu Grikevičiumi, Petru Abukevičiumi ir kitais. Savo karjerą su juo pradėjo ir režisierius Arūnas Matelis, kuriam buvo patikėta įteikti šį garbingą apdovanojimą. Matelis pavadino Baroną savotišku savo kino krikšto tėvu, padėjusiu sukurti jo pirmąjį filmą: „Dėl to, kad operatorius buvo šalia buvo ramiau, jis viską ramiai priimdavo, leido klysti, pats ieškodavo ką filmuoti, taip atsirado pirmas arklys bažnyčioje, pirmas garas iš burnos. Tas mano pirmas filmas buvo vienas iš lengviausių. Visi režisieriai nori, kad operatorius būtų ne tik operatorius, bet ir nuodėmklausys, ir psichologas, ir mama bei tėtis. Turint tokį žmogų, aš galėjau pradėt dirbti kine ir sukurti savo pirmąjį filmą“.

Operatorei Kristinai Sereikaitei atiteko Specialus „Ąžuolo“ kategorijos paminėjimas už dėmesingą ir pagarbų žvilgsnį į dokumentinio kino personažus bei išskirtinę profesinę laikyseną režisierės Aistės Stonytės dokumentiniame filme „Mamutų medžioklė“. Apdovanojimą iš režisieriaus Jurgio Matulevičiaus rankų gavusi menininkė prisipažino, kad iš tiriamosios dokumentikos peršokti į detektyvą nebuvo lengva, bet dirbti buvo labai įdomu, tad dėkojo filmo režisierei Aistei Stonytei už kvietimą.

Taip pat tradiciškai savo apdovanojimą įteikė Vaizdo operatoriaus studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje  pasirinkę studentai. Šiemet prizą už begalinį atsidavimą ir palaikymą jie skyrė savo dėstytojui operatoriui, LAC nariui Simonui Glinskiui.

Asociacijos pirmininkė Laura Aliukonytė pasidžiaugė, kad prie šių apdovanojimų prisidėjo labai daug žmonių – pradedant bendruomenės nariais, kurie kūrė vaizdo klipus, vizualus, organizavo ceremoniją, baigiant partnerių įmonėmis – kurių buvo net trisdešimt, pagrindiniai „Ąžuolo“ rėmėjai – Lietuvos kino centras ir AVAKA.