Atrinktos kinematografiškiausios 2022 m. lietuvių autorių knygos: kūriniai bus pristatomi Vilniaus knygų mugėje

„Knyga + kinas“ – renginys, skirtas burti literatūros bendruomenę ir kino industrijos kūrėjus. Iš leidyklų pasiūlytų 2022 m. lietuvių rašytojų kūrinių, jau ketvirtus metus iš eilės renkamos kinematografiškiausios knygos, kurios simboliškai pristatomos Vilniaus Knygų mugės metu. Renginyje susirinkę kino industrijos atstovai galės susipažinti su atrinktais kūriniais ir nuspręsti, ar jų įkvėptus siužeto vingius ateityje žiūrovai išvys didžiuosiuose ekranuose. „Knyga + Kinas“ komisija iš daugiau nei 20 konkursui pateiktų knygų išrinko 10, jų nuomone, kinematografiškiausių 2022 m. kūrinių.

Šiais metai komisiją sudaro trys spalvingos kultūros lauko asmenybės: scenaristė, režisierė, tekstų autorė Gailė Garnelytė, knygų autorė, lektorė Vitalija Maksvytė ir teatro režisierius bei aktorius Albertas Vidžiūnas. Anot nelengvą užduotį gavusių komisijos narių, kūrinio kinematografiškumą lemia daugybė faktorių, vienas jų – ar kūrinys žadina vaizduotę. „Vertinu, kiek kūrinys žadina vaizduotę, ar kuria kito pasaulio, realybės įspūdį“ – teigia Vitalija Maksvytė. Komisija atkreipė dėmesį ir į galimybę siužetą nesunkiai adaptuoti kinui bei stiprių veikėjų svarbą. „Manau, kad kinematografiškai knygai būdingas personažo išvystymas, kompleksiškumas, jo motyvacija ir tai, kiek jis yra daugiabriaunis,“ – pasakoja Gailė Garnelytė. Vertinant knygas taip pat atsižvelgta į finansines knygos ekranizavimo galimybes, originalumą, temų aktualumą. Anot komisijos narių, 2022 m. lietuvių autorių kūriniai galėtų tapti įkvėpimu kurti dramas, mistinius filmus ar net komedijas. 

Tarp dešimties atrinktų knygų – Justino Žilinsko „Bėgliai“ („Aukso žuvys“), Ilonos Ežerinytės „Dabar Marselis“ („Dominicus Lituanus“), Eglės Ramoškaitės „Draugystė mainais“ („Nieko rimto“), Gretos Lietuvninkaitės „Du vandenynai“ („Dvi tylos“), Bernardo Gailiaus „Kraujo kvapas“ („Aukso žuvys“), Eglės Frank „Mirę irgi šoka“ („Kitos knygos“), Juozo Gaižausko „Pasibaidęs dievo žirgas“ („Alma littera“), Kęstučio Kasparavičiaus „Žvaigždžių paukštis“ („Nieko rimto“), Jaroslavo Melniko „Te visad būsiu aš“ („Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“), Indrės Pavilonytės ir Martyno Pavilonio „Šikšnosparniuko Kalėdos“ („Alma littera“).

Justino Žilinsko nuotykinis iliustruotas romanas „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“ rekonstruoja XX a. pradžios lietuvių keliones į Jungtines Amerikos Valstijas. Komisijos nuomone, šio pasakojimo istorijos aktualumas, puikūs dialogai galėtų tapti įkvėpimu filmui. 

Tarp Lietuvos ir Islandijos susipynusias dviejų seserų gyvenimo istorijas pasakoja romanas „Du vandenynai“, komisiją sužavėjęs itin vaizdinga kalba, tinkančia kino scenoms. 

Romanas „Kraujo kvapas“, sekantis partizanų pėdsakais, prikausto įtemptu siužetu, pateikia daug naujos, mažai tyrinėtos medžiagos apie kovotojus.

Senatvės, atminties praradimo temos lydi neįtikėtinos įtampos kupiną istoriją „Pasibaidęs dievo žirgas“. „Unikali tema ir jos išpildymas, autorius tikrai galvoja apie savo auditoriją ir ją girdi“, – pagyrų romanui negailėjo komisija.

Apie mirtį ir nemirtingumą, apie laisvę ir visiško žmogaus pavergimo grėsmę pasakoja romanas „Te visad būsiu aš“. Įdomus kuriamas pasaulis, amžinojo gyvenimo noras, komisijos nuomone, galėtų įkvėpti trumpametražį ar ilgametražį filmą.

Tarp atrinktų knygų paaugliams – romanas „Dabar Marselis“, kurio pasakojimo ašis – jauno vaikino kelionė ir ją lydintys praeities prisiminimai. Anot komisijos, turtinga knygos kalba ir stiprūs veikėjai romaną paverčia itin vertingu kūriniu jaunajai auditorijai. 

Iš šiemet pasiūlytų knygų vaikams atrinkti trys kūriniai: skaitytojams nuo 9 m. skirtas romanas „Draugystė mainais“, 7–10 m. vaikams skirta knyga „Žvaigždžių paukštis“ ir mažiausiems skaitytojams Kalėdų stebuklą dovanojanti knyga „Šikšnosparniuko Kalėdos“.

10 komisijos atrinktų kūrinių bus pristatomi Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančios Vilniaus knygų mugės metu, vasario 24 d., 14 val.

„Knyga+kinas“ renginį organizuoja VšĮ „Fralita Films“ kartu su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus kino biuru, Kūrybiškos Europos biuru Lietuvoje. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kino centras.