Artėjant „Sidabrinės gervės“ apdovanojimams – žvilgsnis į tikromis istorijomis paremtus lietuviškus filmus

Nuo meno ir kultūros atstovų iki pasaulio rekordus yriais skaičiuojančių keliautojų ar krepšinio legendų – sekantieji lietuviškų filmų naujienas pastebėjo, kad pastaraisiais metais kino salėse dominavo tikromis istorijomis paremtos juostos. Apdovanojimams „Sidabrinė gervė 2024“ artėjant – žvilgsnis į labiausiai nustebinusią lietuvišką dokumentiką. 

Jau birželio 9 d. įvyksiančioje ceremonijoje, į „Sidabrinės gervės“ statulėlę, skirtingose kategorijose, pretenduoja net 8 dokumentiniai arba tikromis istorijomis paremti filmai. 

Metų geriausiam dokumentiniam filmui nominuota juosta „Irklais per Atlantą“. Visos Lietuvos akylai ir su jauduliu stebėta filmo režisieriaus ir pagrindinio veikėjo, keliautojo Aurimo Valujavičiaus 8500 km kelionė per vandenyną irkline valtimi „Lituanica“, ne mažiau dėmesio sulaukė ir virtusi filmu.

„Su komanda į filmą norėjome sudėti kuo daugiau: tiek informatyvių pasiruošimo etapų, tiek pačios kelionės. Nuo pat kelionės planavimo pradžios 2020 metais žinojau, kad darysiu ir filmą. Todėl galvoje turėjau scenarijų ir scenas, kurias tikrai būtina užfiksuoti. Norėjome žiūrovui parodyti, kokia yra tokio tipo kelionės pasiruošimo kaina, todėl viso proceso parodymas man buvo ypatingai svarbus. Likau patenkintas, kad filmą pavyko padaryti pakankamai dinamišką, nes pati kelionė ir irklavimas per vandenyną gali skambėti labai monotoniškai. Būtent nuobodumo ir bijojau labiausiai. Visgi jei reikėtų antrą kartą daryti tokį filmą, turbūt mažai ką keisčiau“, – pasakoja A. Valujavičius. 

Į geriausio dokumentinio filmo bei dar dvi kategorijas pretenduoja filmas „Mūza“ (rež. Agnė Marcinkevičiūtė, prod. Živilė Gallego), pasakojantis apie garsią Lietuvos pianistę Mūzą Rubackytę. 

„Labai mėgstu dokumentikos kino portreto žanrą, nes jame galima išgirsti žmogaus istoriją, atskleisti jo gyvenimo filosofiją. Man Mūza atsiskleidė kaip geniali menininkė, tačiau tuo pačiu supratau, kad genialumas nėra duotybė. Jos genialumas – pasekmė to, kad ji gautą Dievo dovaną puoselėjo, pradžioje su savo šeimos pagalba, o vėliau pati, baisiomis sąlygomis siekė savo tikslo ir kūrė aplink save labai ypatingą pasaulį. Kiekvienas žmogus, daugiau ar mažiau, gali susikurti sau gražų gyvenimą, jeigu to nori, jeigu deda į tai pastangas“, – pasakoja režisierė A. Marcinkevičiūtė. 

Į visai kitą, tačiau ne mažiau lietuviams artimą sferą – sporto pasaulį, nukelia dviejose kategorijose nominuotas filmas „Bilietas“ (rež. Vytautas Dambrauskas, prod. Edmundas Jakilaitis). Krepšininkai aikštelėje, verslininkai laisvalaikiu ir laisvės dvasios nešėjai Lietuvoje – tokia buvo 1979–1989 metų Kauno „Žalgirio“ komanda. Apie legendines pergales, nelengvas treniruotes, istorines kovas ir tuometinį sportininkų gyvenimą filme pasakoja krepšinio legendos – A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, G. Krapikas, S. Jovaiša, V. Garastas ir kiti.

„Tie, kas išgyveno auksinį „Žalgirio“ dešimtmetį prieš keturiasdešimt metų, puikiai suvokia krepšinio, kaip religijos, prasmę mūsų tautai. Tuo tarpu jaunoji karta geriau žino tik istorinius faktus ir tėvų pasakojimus kas, kaip ir kodėl vyko. Todėl norėjosi šiandienine, dinamiška pasakojimo forma sugrįžti į tuos laikus ir sukurti įtraukiantį, lyg įtemptos krepšinio varžybos, pasakojimą. Vieniems ir vėl išgyventi tuos laikus čia ir dabar, kitiems susipažindinti su įvykiais ir jų reikšme iš asmeninės krepšininkų perspektyvos. Norėjos sukurti betarpišką pokalbį ne kaip su legendomis, o paprastais, tuo metu jaunais vyrukais, kurie patys tai ne visada suprasdami, tiesiog mėgaudamiesi tuo, ką daro, įkvėpė tautą tikėjimu, kad raudonoji armija gali būti nugalima“, – teigia filmo režisierius V. Dambrauskas. 

Lietuvos žiūrovams pavasarį pristatytas latvių režisierės Ilze Kunga-Melgaile filmas „Mano laisvė“, šiais metais nominuotas net trijose kategorijose. Viena jų – Metų geriausio antraplanio vaidmens – skirta aktoriui Dariui Meškauskui. Apie latvių nepriklausomybės kovą pasakojanti istorinė drama, paremta lenkų kilmės žurnalistės, politikės ir vieno ryškiausių Latvijos nepriklausomybės judėjimo balsų, Itos Kozakevičos, gyvenimo istorija. D. Meškauskas juostoje suvaidino pagrindinės veikėjos vyrą, o už šį vaidmenį pelnė Latvijos kino apdovanojimą.

„Man šis vaidmuo svarbus dėl personažo akistatos su savimi. Dėl atgailos…Turbūt vertingiausia šiame filme, kad jo autoriai neužsiima teisėjų pozicijos, o nagrinėja žmonių likimus, tai, ar jie pajėgūs išlaikyti žmogiškas vertybes politinių virsmų fone“, – pasakoja D. Meškauskas. 

Apie sudėtingą laikmetį pasakoja ir nebyliojo kino žvaigždės Marijos Leiko gyvenimu paremta istorinė drama „Marijos tyla“ (rež. Davis Simanis, prod. Justė Michailinaitė, Kęstutis Drazdauskas, Gints Grube, Inese Boka Grube), nominuota trijose kategorijose. Apgaulės būdu išviliota į stalinistinę Rusiją, M. Leiko netrukus susiduria su siaubingomis represijomis ir gniuždančiomis rėžimo paslaptimis. Ji yra priversta rinktis tarp šlovės ir meilės anūkei, tarp savo įsitikinimų ir melu persunkto totalitarinio Stalino režimo. 

Tarp geriausių dokumentinių filmų ir „Mamutų medžioklė“ (rež. Aistė Stonytė, prod. „Studio Nominum“, Arūnas Matelis, Algimantė Matelienė). Dokumentinė juosta žiūrovus nukelia į 1968-uosius, kur jaunas ir charizmatiškas režisierius Jonas Jurašas Kauno dramos teatre pastato spektaklį „Mamutų medžioklė“. Filmas atveria to meto herojų praeities refleksijas, sugrįžta į sudėtingą ir daugybės žmonių gyvenimą pakeitusį istorinį laikotarpį. 

Į metų geriausio dokumentinio filmo kategoriją pretenduoja ir režisierės Elenos Kairytės filmas „Roberta“ (prod. Rūta Jekentaitė, Baltic Productions). Tai – istorija apie merginą, gyvenančią Vilniuje ir ieškančią savo vietos pasaulyje. Šio amžiaus dvasia, kartais vedančia į savidestrukciją, paremta juosta – jauno šiuolaikinio žmogaus portretas. 

Metų geriausio mažumos bendros gamybos filmų nominantų sąraše – bendras Lietuvos ir Italijos kūrėjų dokumentinis filmas „Amor“ (rež. Virginia Serpieri Eleuteri, prod. Rasa Miškinytė, Era film, Stefilm, Edoardo Fracchia), kurio premjera įvyko prestižiniame Venecijos kino festivalyje. Tai – filmas apie asmeninį santykį su amžinuoju miestu Roma.

Apdovanojimų ceremonija vyks birželio 9 d., LVSO koncertų salėje. Stebėti tiesioginę Raudonojo kilimo transliaciją žiūrovai kviečiami nuo 18 val. portale LRT.lt bei LRT PLIUS kanale. Apdovanojimų ceremonijos transliacija vyks 19-22 val. LRT kanale ir LRT.lt.

Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ organizuoja asociacija AVAKA kartu su Lietuvos kino centru. Lietuvišką kiną palaiko „Telia Play“. „Sidabrinės gervės“ filmų atrankos ir balsavimo komisijų darbą prižiūri tarptautinė audito kompanija „Grant Thornton Baltic“.