Animacinio serialo „Barbora“ kūrėjai: vaikams trūksta filmų apie juos pačius, ne apie superherojus

„Tikros mergaitės tikri nuotykiai!“ – tokiu šūkiu pristatomas bendras lietuvių ir lenkų animacinis serialas, kurį korežisavo Ignas Meilūnas, Marcin Wasilewski ir Łukasz Kacprowicz. Pagal Lenkijoje itin populiarią, 1,2 mln. tiražu išleistą knygų seriją „Basia“ sukurtas animacinis serialas „Barbora“ Lietuvos kino teatruose pasirodys vasario 21 d. Belaukiant premjeros, korežisierius Ignas Meilūnas ir prodiuserė Agnė Adomėnė dalinasi mintimis apie kūrybos užkulisius ir animacinių filmų pasiūlą Lietuvoje.

„Barbora yra kaip ir visi jos amžiaus vaikai – viena vertus, nerūpestinga, kita vertus – žingeidi ir siurbianti ją supantį pasaulėlį. Ją užklumpa tie patys klausimai, kaip ir daugumą vaikų, šiuo metu esančių slenkstyje tarp darželio ir mokyklos. Suaugusiųjų akimis, tai yra paprastos kasdienės problemytės, tačiau ta kasdienybė labai surezonuoja – iškart prisimeni savo vaikus ir, bežiūrėdamas šias istorijas, tuos įprastus dalykus švelniai gromuluoji kaip mažą stebuklą“, – pasakoja animacinio serialo korežisierius Ignas Meilūnas.

„Temų paprastumas ir atpažįstamumas yra šio serialo stiprybė ir žavesys. Pavyzdžiui, Barboros draugė jau turi telefoną, tad Barbora taip pat užsimanė – tokios temos aktualios ir pačiam vaikui, ir tėvams, kuriems galbūt kartais pritrūksta minčių ir žodžių, kaip apie tai pasikalbėti. Pas mus dar labai trūksta lietuviško turinio 3-5-erių metų vaikams apie juos pačius, apie jų problemas, o ypač – su proga kartu nueiti į kiną, tad serialą pritaikėme kino teatrams“, – atkreipia dėmesį prodiuserė Agnė Adomėnė („Art Shot“).

Persisotinę superherojais

Pasak A. Adomėnės, kino teatruose šiuo metu vyrauja holivudiniai filmai vaikams, kurių veikėjai – superherojai. „Tačiau kalbantis su tėvais atrodo, kad visi to jau persisotinę, o kai jiems užsimename apie „Barborą“, sulaukiame itin gerų reakcijų – sako, pagaliau istorijos apie tikrą gyvenimą, – šypsosi A. Adomėnė. – Beje „Barboroje“ ir tėvai – visiškai ne superherojai ir ne absoliutūs teisuoliai, jie, kaip ir mes visi, turi savo ydų ir silpnybių. Pavyzdžiui, susitvarkę spintą ir į dėvėtų rūbų parduotuvę nuėję pigiau nusipirkti vieno konkretaus rūbo, grįžta su daugybe nereikalingų pirkinių.“

„Tėvai čia nėra sudievinti – jie reaguoja, pakelia balsą, kartais jiems akis ima trūkčioti. Kaip ir visi mes – tokie patys, tad tikrai atpažinsime ir iš savęs pasijuoksime. Kai kuriu vaikams, kuriu ir tėvams – o kaip gi kitaip, juk visi turi užsinorėti pažiūrėti. Tad visuomet stengiuosi, kad bet koks kūrinį žiūrintis žmogus įsitraukęs pabūtų tame sukurtame pasaulėlyje – nesvarbu, ar vaikas, ar jį atlydėjusi močiutė“, – sako I. Meilūnas.

Prie kūrybos prisidėjo ir patys vaikai

„Profesionalai įprastai nėra linkę dirbti su vaikais, bet šiuo atveju turėjau labai didelę užgaidą animacinį serialą įgarsinti su tikrais vaikais, ne  su aktoriais. Šitaip tikrai daug sunkiau dirbti, tačiau prideda daugiau organiškumo. Specialiai rinkausi kuo natūralesnius balsus, turinčius išskirtinį tarimą, galbūt kažką keistai tariančius ar išvis neištariančius – priešingai, nei reikėtų rinktis įgarsintojus, pavyzdžiui, reklamai, – šypsosi I. Meilūnas. – Barborą įgarsinusi Laila Lapienytė savo herojei tikrai pridėjo charakterio, o į darbų pabaigą tapo tikra įgarsinimo profesionalė.“

Kuriant „Barborą“ įsitraukė net korežisieriaus vaikai – Elena ir Morta Meilūnaitės įdainavo įžanginę serialo dainą. „Mano dukros užaugo animacijos studijoje, jos žaidžia su filmuose jau nusifilmavusiomis lėlėmis. Juokiamės, kad joms tikriausiai atrodo, kad suaugusieji tiesiog toliau žaidžia. Man sakydavo, kai pabaigsi mokyklą, va tada jau prasidės… Mano vaikams kol kas taip visiškai neatrodo, o kai galiu, pasikviečiu jas prisidėti prie animacijos kūrimo.“

Kultūrinių panašumų daugiau nei skirtumų

Animacinis serialas kurtas pagal itin populiarią lenkų autorių Zofios Staneckos ir Marianos Oklejak knygų seriją, tačiau, pasak I. Meilūno, kultūrinių skirtumų beveik nepasijuto. „Visos šeimos panašios – vėluoji į darželį, tariesi, kuris vakare važiuos pasiimti vaikus, o kuris ruoš vakarienę, darbų – begalybė, o dar reikia remontą pasidaryti. Skirtumas tik tas, kad Barboros šeima važiuoja su automobiliu paslidinėti – va tų Tatrų tai tikrai kiek pavydu, – juokiasi korežisierius. – Na, ir dar jie važiuoja į kaimą šalia kalnų. Tačiau kurdami juos kiek pamažinome ir mintyse sau pasivadinome kalvotu Molėtų rajonu, nors iš vaiko perspektyvos ir tos kalvelės atrodo kaip kalnai.“

Agnė Adomėnė sako, kad adaptuojant serialo scenarijų, buvo glaudžiai tariamasi su knygų autorėmis, tad istorijos gavosi itin subalansuotos būtent tam amžiaus tarpsniui – buvo daug kalbamasi, kas tokio amžiaus vaikams aktualu, kas juos gali bauginti ir ko vengti. Lenkijoje taip pat itin pasiteisino dar gan retas formatas – kelias animacinio serialo serijas rodyti kino teatre. Tokio amžiaus vaikams trumpos istorijos padeda išlaikyti dėmesį, tad toks formatas bus pritaikytas ir Lietuvoje – kino teatruose vasario 21 d. bus parodytos pirmosios 5 „Barboros“ serijos.

Apie „Art Shot“

2012 metais įkurta animacijos gamybos kompanija „Art Shot“ prodiusuoja animacinius filmus vaikams ir suaugusiems. Jie sėkmingai pristatomi tarptautiniuose kino festivaliuose, yra pelnę apdovanojimų užsienyje ir Lietuvoje.