ALGIRDAS IR AURIKA SELENIAI ŠVENČIA 20 M. KŪRYBOS JUBILIEJŲ

2017 m. Algirdui ir Aurikai Seleniams – ypatingi.  Šiais metais animacinio kino kūrėjai švenčia kūrybos dvidešimtmetį. Dar 1997 m. Lietuvos kino studijoje ir gimė autorių bendras kūrinys – animacinis filmas „Arkliavagio gudrybė“.

AVAKA, prisidedama prie sveikinimų, trumpai pakalbino autorius apie kūrybą jų gyvenime, kaip klostėsi kūrybinis kelias bei kokie planai laukiami netolimoje ateityje.

Vieną iš autorių darbų, animacinį filmą „Vilniaus mergelė“, galite žiūrėti www.kinofondas.lt.

KŪRYBOS PRADŽIA

Algirdas Selenis. Mano gyvenime animacija atsirado su televizoriumi, kurį tėvai įsigijo kai man buvo 3 metai. Televizorius tapo mano geriausiu draugu, gyvenimo mokytoju, vaizduotės lavintoju. Galima pasakyti, kad televizorius mane ir išauklėjo, nes tėvai tam neturėjo laiko. Aš žiūrėjau visas programas iš eilės, kurių buvo net dvi: Maskvos Centrinė ir Lietuvos TV programos. Žiūrėjau puikius senosios animacijos animacinius filmus, kuriuos galima buvo pamatyti per tuometinę TV. Įsimintiniausi, labiausiai patikę, buvo pieštos animacijos filmai: „Sniego karalienė“, „Marija auksarankė“, „Stebuklingos Nilso kelionės“, „Anderseno pasakos“ ir daugybė kitų filmų. Tie filmai ir dabar laikomi animacinio kino šedevrais. Taip pat tėvai buvo nupirkę juostinių filmukų projektorių, primityvų projektorių, kuris buvo valdomas ranka sukant statiškų paveiksliuku filmukus, rodomus tiesiog ant kambario sienos ar balto audeklo. Turėjome visą kolekciją filmukų pagal senovės kinų pasakas. Nuo mažumės labai mėgau piešti, o ypač lipdyti plastilinu. Žaislų neturėjau, tad viską nusilipdydavau pats. Lipdžiau gausiai: šunis, arklius, žmones, matytų vaidybinių bei animacinių filmų personažus: mėgstamiausius „Tris muškietininkus“ ir jų priešus – kardinolo gvardiečius, mustangų gaudytojus, romėnų ir dakų karius, gladiatorius, ištisus muzikantų orkestrus, gaisrines mašinas su gaisrininkais. Lipdžiau ne tik personažus, bet ir jų aplinką: iš kartoninių dėžių pasidaręs pagrindą, konstruodavau interjerus, plastilininius baldus, arklides, kiemus su augmenija, medžius, laivus, scenas muzikantams. Visi statiniai buvo apgyvendinti plastilininiais personažais, gyvūnais.  Iš mamos rankdarbių skrynelės dingdavo visos adatos, kurios virsdavo muškietininkų špagomis, iš pagalvių traukdavau plunksnas, kuriomis dabinau jų skrybėles.  Tai buvo savotiškas mano namų teatras, kurio siužetų kūrėju, režisieriumi ir dalyviu buvau pats. Mano spektakliuose visi personažai gyveno, mylėjo, kovėsi, vykdė žygdarbius. Galima sakyti, kad tuo metu formavausi kaip būsimas animacinio kino režisierius. Nors, kad pačiam teks kurti animacinius filmus, nesisapnavo net sapnuose. Mokindamasis dailės amato mėgau piešti kinetinės stilistikos piešinius, kuriuose kurdavau savotišką judesį.

Aurika Selenienė. Buvau įstojusi į Dailės akademiją, kai laikraštyje pamačiau skelbimą, kad renkami žmonės, kurie nori dirbti filmuose kaip animatoriai ir dailininkai. Buvo 1987-ieji metai. Pirmas animacinis filmas, prie kurio pradėjau dirbti režisieriaus asistente ir dailininke alikėja, buvo Z. Šeinio animacinis filmas „Dosnumas“. Vėliau dirbau dailininke atlikėja prie  įvairių animacinių filmų, kuriamų Lietuvos kino studijoje.

ANIMACIJOS ATSIRADIMAS

Algirdas Selenis. Maždaug nuo 1995 metų,  sukūriau nemažą pluoštą literatūrinių prozos kūrinių, tarp kurių buvo ir pasakų. Toje veikloje galima įžiūrėti savotišką ėjimą autorinio animacinio kino link. Lietuvos kino studijoje atsidūriau susipažinęs su savo busimąją žmona Aurika, kuri jau buvo tikra animacinio kino profesionalė.  Ir tik po kurio laiko, laimingo atsitiktinumo dėka, tapau savo pirmojo animacinio filmo režisieriumi:  LKS animacinio kino gamybininkams buvo pasiūlyta išmėginti savo jėgas, sukuriant debiutinius autorinius animacinius filmukus. Tokia galimybė buvo pasiūlyta ir Aurikai, kuri, atsiklaususi LKS direktoriaus, pasikvietė ir mane. Filmo scenarijui panaudojome mano jau anksčiau sukurtą pasaką „Arkliavagio gudrybė“. Taigi, animacija mano gyvenime buvo nuo mažumės, o animacinių filmų kūrimui nesąmoningai ruošiausi iki pat pažinties su Aurika. Ta pažintis ir netikėtas direktoriaus Roberto Urbono pasiūlymas ir lėmė bendro kūrybinio gyvenimo pradžią.

ĮSIMINTINIAUSI PROJEKTAI

Algirdas Selenis. Ko gero įsimintiniausias ir bus pats pirmas mudviejų su Aurika animacinis filmas „Arkliavagio gudrybė“ (3 min, 30 s.,1998 m.). Pats brandžiausias ir vertingiausias kūrybinis mudviejų su Aurika laikotarpis buvo Lietuvos kino studijoje (1997-2003 m.), kurioje ir sukūrėme savo autorinių animacinių filmų ciklą „Lietuvos legendinės moterys“: „Vilniaus mergelė“, „Neringa“, „Žemaičių pramotė“, „Eglė žalčių karalienė“.

Šiuo ciklu pradėjome naują savo kūrybinį etapą, siekdami sukurti meniškesnius, lietuvių tautosakos bei mitologijos tematika apjungtus animacinius filmus, skirtus ne tik vaikams, bet vyresniam žiūrovui. Šie filmai skiriasi nuo mūsų ankstesnių filmų („Arkliavagio gudrybė“, „Nykšt-Pykšt-Tukai“) sudėtingesniu grafiniu piešiniu, tapybišku koloritu, siekiu derinti pieštos animacijos stilistika su 3D animacija, fotografija. Siekdami didesnės išraiškos, perteikiant mitologinę filmų dvasią,  ėmėme naudoti miksuotą judesį.

Aurika Selenienė. 1997 metais kartu su Algirdu Seleniu pradėjome kuri autorinius animacinius filmus. Pirmasis mudviejų sukurtas animacinis filmas „Arkliavagio gudrybė“, sukurtas pagal Algirdo Selenio humoristinę novelę. Iki 2003 m. savo animacinius filmus kūrėme Lietuvos kino studijoje, jai žlugus, tęsėme kūrybinį darbą savo įkurtoje studijoje VšĮ „Animacijos studija“, kurioje dirbame iki šiol.

Su Algirdu mus sieja dvasinis bendrumas, kas padeda mums kartu  realizuoti savo fantazijas ir svajones. Abu esame dailininkai, dirbame įvairiomis kompiuterinėmis programomis. Algirdas puikus poetas ir rašytojas, taip pat  turi labai jautrią klausą, dėl to puikiai gali kurti filmų garso takelius. Dirbdama prie daugelio animacinių filmų  puikiai išmanau animato kūrimo techniką, piešiu animatą. Taip, vienas kitą papildydami, galime dirbti ir  kurti drauge.

Pirmas, kartu su Algirdu sukurtas animacinis filmas „Arkliavagio gudrybė“, man pats brangiausias, nes pirmą kartą atgaivinome savo sukurtus personažus, savo fantazijas. Įsimintiniausias  animacinis filmas „Eglė žalčių karalienė“, kurdami šį filmą daugiausiai įdėjome širdies.

ĮKVĖPIMO ŠALTINIS

Algirdas Selenis. Be įkvėpimo, užsidegimo joks kūrybinis darbas neįmanomas, be jo nepasiekiami aukštesni rezultatai, taip vadinamas kūrinys tampa tik produktu. Animacinio filmo kūrimas, gamyba – kolektyvinis darbas, tad labai svarbus ne tik pagrindinių autorių, bet ir visos kūrybinės grupės užsidegimas. Trumpame straipsnyje būtų sunku nusakyti, kaip tai įvyksta, pavadinkime tatai apvaizdos įsikišimu.

Aurika Selenienė. Kūrybai įkvepia nerimastingas gyvenimas, sielos laisvė.

ATEITIES SIEKIAI

Algirdas Selenis. Esant dabartinėms realijoms, kai dar kūrybingi, pilni idėjų kūrėjai nurašomi į pensiją, sunku kalbėti apie tolimesnius mūsų planus animacinio kino žanre. Animacinio kino projekto įgyvendinimas be finansavimo neįmanomas. Kol kas kuriame tik „į stalčių“ ir geresnių perspektyvų nenusimato…

Aurika Selenienė. Kūrybinių planų  turime daug, tik įgyvendinti  ne visada galime, lėšų stygius ar kitos nenumatytos aplinkybės trukdo įgyvendinti suplanuotus projektus. Kuriame savo lėšomis trumpus autorinius animacinius filmus. Algirdas rašo humoristinius apsakymus, eiles, piešia nuostabius dailės kūrinius. Aš piešiu grafinius darbus, daug fotografuoju, kuriu menines fotografijas. Kuriame beveik kas dieną, jei ne ant balto popieriaus lapo, tai mintyse, ir sakome, kad dar ne mūsų saulėlydis….

Nuotraukoje: Algirdas Selenis ir Aurika Selenienė