Tarptautinio animacinių filmų festivalio Tindirindis 2022 nugalėtojai

Tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ nesikeičiantis šūkis nuo pat pirmųjų festivalio metų: „Meninė animacija, autorinės retrospektyvos, skatinančios kūrybiškumą! “

Šiemet devynioliktasis festivalis buvo skirtas pasaulinės animacijos 130-osioms metinėms paminėti. Pirmasis viešas projektuojamų judančių vaizdų pristatymas Emilio Reynaud „Optiniame teatre“ Paryžiuje, Greveno muziejuje įvyko 1892 m. spalio 28 d., tai yra prieš 130 metų.

Į lietuvių ir užsienio autorių filmų konkursines programas buvo atrinkta 171 filmas. Dar 48 filmai, kuriuos sukūrė Lietuvos studentai tvarumo ir ekologijos tematika, dalyvavo specialiojoje konkursinėje programoje „Žmogus, žemė, ekologija“. Šie filmai buvo patalpinti Youtube platformoje ir visi žiūrovai galėjo balsuoti už geriausią šios programos filmą.

Žiuri nariai ir žiūrovai pažymėjo, kad šių metų festivalio filmai pasižymėjo labai aukšta menine kokybe ir įvairove, čia buvo parodyti filmai pelnę garsiausių pasaulio festivalių prizus, yra net šeši filmai iš ilgojo trumpametražių filmų sąrašo JAV Kino akademijos Oskarams laimėti, o du filmai pateko į Oskarų trumpąjį sąrašą. Filmų spektras atskleidžia įvairias animacijos puses, naujausias šio meno rūšies vystymosi tendencijas ir kryptis.

Šiemet buvo ypač gausus retrospektyvinių programų pasirinkimas. Norėčiau išskirti lietuvių režiserių ir Ukrainos animacinio kino kūrėjų bendras programas, kuriose buvo galima atrasti daug bendrumo mūsų kūryboje. Žiūrovai turėjo galimybę įvertinti lietuvių klasikinės animacijos raidos ypatumus pažiūrėję LKC restauruotų filmų programas.

Buvo parengta tradicinė konkursinė festivalio plakatų parodos ekspozicija, kuri veikė LTMKM muziejuje. Iš dvidešimt vieno konkursui pateikto plakato buvo išrinktas nugalėtojas. Nugalėtojo plakatas taps ateinančių metų jubiliejinio festivalio veidu.

Vilniuje bendrai įvyko keturiasdešimt festivalinių filmų seansų, jie buvo rodomi Lietuvos kinematografininkų sąjungoje, kino centre „Skalvija“, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.

Meistriškumo pamokos vyko VTDK kino salėje, jų metu studentai sužinojo apie dirbtinio intelekto animacijos ypatumus, apie pasaulines šiuolaikinės studentiškos animacijos vystymosi kelius ir tradicijas.

Per šiuos metus veikusiose kūrybinėse dirbtuvėse su vaikais ir moksleiviais buvo sukurtos kelios dešimtys trumpų animacinių filmų, kurie sėkmingai dalyvavo Lietuvoje rengtuose mėgėjiškų filmų festivaliuose ir laimėjo net kelis pagrindinius prizus ir diplomus.

Konkursinių programų filmus vertino žiuri nariai: animacinių filmų režisierė, dailininkė ir scenaristė Jūratė Leikaitė, animacinių filmų režisierius, scenaristas, prodiuseris, rašytojas Algirdas Selenis, docentė, VTDK multimedijos dizaino studijų programos komiteto oirmininkė, Lietuvos respublikos edukologijos mokslų daktarė Dalia Matijkienė, animacinių filmų režisierė, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje dėstytoja Irina Kodiukova, animacinių filmų scenarijų autorius, dokumentinių ir vaidybinių filmų režisierius, Lietuvos kino mėgėjų sąjungos pirmininkas Vidmantas Gaigalas, animacinių ir dokumentinių filmų režisierius, scenarijų autorius, prodiuseris, kompiuterio dizaineris Valentas Aškinis.

Prizas už geriausią studentų filmą „Naktis“ atiteko režisieriui Ahmad Saleh (2021, Vokietija, Kataras, Palestina, Jordanija). Jautrus filmas apie karo baisumus. Karo dulkės užmigdo akis. Naktis atneša ramybę ir miegą visiems sudužusio miestelio žmonėms. Ištvermingos išlieka tik dingusio vaiko ieškančios mamos akys. Naktis turi priversti ją užmigti, kad išgelbėtų sielą.

Geriausiu filmu vaikams pripažintas režisierės Marinos Rosset animacinė pasaka „Lapių karalienė“ (2022, Šveicarija). Lapių karalienė yra liūdniausia iš visų. Siekdami ją pradžiuginti, susirūpinusi lapių gauja naktimis spiečiasi aplink ją, ir padeda jai po kojomis slapta parašytus, bet galiausiai neišsiųstus meilės laiškus, kuriuos ištraukė iš miesto šiukšlynų.

Eksperimentinių filmų kategorijoje nugalėjo režisieriaus Leopoldo Maurer animacinis filmas „Krizė“ (2021, Austrija). Minimalistiniame animaciniame filme Leopoldas Maureris atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant egzistuojančių sampratų, abiejų pusių (juodos ir baltos) žmonės elgiasi labai panašiai. Dėl animacijos technikos, kuri yra panaši į silueto animaciją, efektai yra gana komiški. Kai kuri nors figūra peržengia ribą, ji išnyksta ir lieka matomas tik priedas, pvz., akiniai nuo saulės. Ši vizualiai žavinga juodų ir baltų trafaretų pateikimo koncepcija ima griauti supaprastintas hipotezes apie tapatybę ir kultūrą. Konfliktui pasibaigus vaikai ima keistis galvomis, o tuo pačiu kinta ir jų asmenybės. Pusiausvyra atkuriama tik pradedant viską iš naujo tik atvirkščiai, pakeitus puses.  

Tarptautiniu didžiuoju prizu (International Grand Prix) apdovanotas režisierės Hannah Letaif filmas „Praeivis“ (2022, Prancūzija, Belgija). Iš visų pusių uždarytas Praeivis išsiveržia į laisvę. Sekdama būtybe, kuri yra visiškai priešinga jai pačiai, ji pradeda atrasti neįtikėtiną dalyką, kuris ją pakeis.

Žiuri šiais metais Lietuviškojo Grand Prix už geriausią lietuvių sukurtą animacinį filmą nusprendė neskirti. Diplomai su žiuri „Specialiuoju paminėjimu“ skirti šiems lietuvių animaciniams filmams: „Katu katu“ (rež. Giedrė Narušytė Boots), „Mėlynasis mėnulis“ (rež. Vytautas Kazlauskas), „Mora Mora“ (rež. Jurga Šeduikytė), „Morsė. Gimtadienis“ (rež. Ilja Bereznickas).

Specialusis žiuri prizas ir diplomas skirtas Zenonui Tarakevičiui už viso kūrybinio gyvenimo nuopelnus animacijoje ir indėlį į lietuvių tautosakos ekranizavimą, už animacinę lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“. (Filmas „Sigutė“. Rež. Zenonas Tarakevičius. 2022.)

Įvairiose nominacijose žiuri diplomais su „Specialiuoju paminėjimu“ (Special Mention) apdovanoti šie filmai: „Kodas“ (Rež. Rao Heidmets, Pauline Heidmets. Estija), „Amokas“ (rež. Balazs Turai. Vengrija, Rumūnija), „Metalas“ (rež. Calvin Antoine Blandin. Prancūzija), „Įrašas“ (rež. Jonathan Laskar. Šveicarija), „Gandras“ (rež. Morten Tšinakov, Lucija Mrzljak. Estija), „Ant skalbinių maišelio dugno“  (rež. Adele Razkovi. Austrija), „Prostostazė“ (rež. Tiberio Suppressa. Prancūzija), „Amazon moteris“ (rež. Anna Vasof. Austrija), „Francės sriuba“ (rež. Ana Chubinidze. Prancūzija, Sakartvelas), „Čiūčia čiūčia, meškuti“ (rež. Mara Linina. Latvija), „Pamiršta knyga“ (rež. Agata Gorzadek. Lenkija), „Viršutinėje patalpoje“ (rež. Alexander Gratzer. Vengrija), „Šlykšti“ (rež. Michael Bohnenstingl. Vokietija), „Lucid: interaktyvus Pasakojimas“ (rež. Péter Bogyó. Vengrija), „Upės Senos ašaros“ (rež. Yanis Belaid, Eliott Benard, Nicolas Mayeur, Etienne Moulin, Hadrien Pinot, Lisa Vicente, Philippine Singer, Alice Letailleur. Prancūzija), „Žiemos vėjas“ (rež. Jeremy Andriambolisoa, Théo Duhautois, Quentin Wittevrongel, Alicia Massez, William Ghyselen, Thomas Dell’Isola. Prancūzija), „Jalah!“ (rež. Nayla Nassar, Edouard Pitula, Renaud de Saint Albin, Cécile Adant, Anaïs Sassatelli, Candice Behague. Prancūzija).

Festivalis iškeliavo į kitus Lietuvos miestus ir rajonus.

Festivalio generaliniai rėmėjai: asociacija AVAKA ir Lietuvos kino centras.