NAUJIENA LIETUVOS KINE: ŠALIES KŪRĖJŲ FILMUS JAU GALIMA NEMOKAMAI PASIŽIŪRĖTI INTERNETE

Ką tik startavo nauja mobilioji programa, kuri suteiks galimybę bet kurioje vietoje, bet kuriuo laiku pasižiūrėti didžiojo lietuvių kino lobyno filmus savo planšetiniuose kompiuteriuose ar išmaniuose telefonuose. Tai – naujos kartos žingsnis, kurį palankiai sutinka ir lietuvių kino bendruomenė.
Daugiau nei 100 vaidybinių ir dokumentinių filmų, 1957–1981 metais sukurtų Lietuvos kino studijoje, jau atsidūrė naujoje platformoje – „Lietuvos kino fonde“. Jis veiks mobiliosios aplikacijos principu. Tautinio kino mėgėjai norimus filmus galės pasižiūrėti nemokamai, prisijungdami internetu. Parsisiųsti filmų ir išsisaugoti nebus įmanoma. Tačiau, anot projekto sumanytojų, tokiems ketinimams tiesiog nebus priežasčių.
Skaitmeninių duomenų bazės „Lietuvos kino fondas“ projektą vykdo Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, dalinai finansuojant LR Kultūros ministerijai. „Šiame projekto etape startuojame su 108 filmais. Tai duoklė Lietuvos kino klasikai, senosios kino studijos meistrų darbams. Tačiau tikimės, kad neilgai trukus planšetėse ir mobiliuose telefonuose galėsime legaliai pasižiūrėti ir naujosios kartos lietuvių kino kūrėjų darbus“, – sakė AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.
Lietuvos kino klasika tapusių senųjų filmų kūrėjai prieš kelis dešimtmečius vargiai galėjo fantazuoti, kad ateis tokie laikai, kai jų darbus bus galima pasižiūrėti nešiojamose vaizdo priemonėse, gamtoje, mašinoje.

Režisierius Gytis Lukšas, pastatęs filmus „Virto ąžuolai“, „Mano vaikystės ruduo“ ir kitus, visada manė, kad meno kūrinius reikia žiūrėti, klausyti specialioje, geriausiai jiems atkurti parengtoje vietoje, specialiai nusiteikus. „Tai juk irgi dvasinės kūrybos aktas“, – sakė G.Lukšas.

Tačiau režisierius priima Lietuvos kino studijoje sukurtų darbų prikėlimą naujam, moderniam gyvenimui virtualioje erdvėje kaip šių dienų pulsą. „Manau, kad tai neišvengiama dabartinėje „voverės rate“ besisukančioje visuomenėje. Bent jau žinos, kad šis tas buvo padaryta ir anuo metu, – kalbėjo G.Lukšas. – Kuo toliau, tuo labiau tapsime „virtualūs“. Taigi, perspektyvos geros. Šiuolaikinio kino kūrėjams, komercinių filmų autoriams tikrai turėtų patikti.“

„Įgyvendindama šį projektą AVAKA bendradarbiauja su Lietuvos kino centru (LKC), ateityje kartu ketiname jį tobulinti. Labai lauksime grįžtamojo ryšio ir iš žiūrovų, ir iš autorių. Mums svarbios visos pastabos, o taip pat labai vertingos dabartinėje rinkoje dirbančių prodiuserių iniciatyvos. Būtų džiugu, jei jie aktyviau įsijungtų į projektą ir prisidėtų kuriant nacionalinę kino platformą“, – kalbėjo D.Vaitiekūnas.

Šiuo metu „Lietuvos kino fonde“ yra populiariausi senieji lietuviški ilgametražiai filmai: režisieriaus Marijono Giedrio „Herkus Mantas“, „Nesėtų rugių žydėjimas“, Algirdo Aramino „Andrius“, Arūno Žebriūno „Seklio Kalio nuotykiai“, „Riešutų duona“, „Gražuolė“, Algimanto Puipos „Arkliavagio duktė“, „Nebūsiu gangsteris, brangioji“ ir kiti. Planšetėse ar išmaniuose telefonuose prisijungus prie kinofondas.lt platformos galima pasižiūrėti ir rečiau rodytus, tačiau nemažiau intriguojančius režisieriaus Gedimino Skvarnavičiaus darbus „Būkite sveiki, ufonautai“, „Po kiek svaras mandagumo“, „Džokonda IV aukšte“, Henriko Šablevičiaus „Mažos mūsų nuodėmės“, „Didžioji iliuzija”, Viktoro Starošo „Aš myliu direktorę“ ir daugelį kitų