Lapkritis 2016

Kino nuotaikos lapkričiui

Lapkritis, turbūt, yra pats liūdniausias mėnuo. Spalvoti lapai nukritę ir sumindyti praeivių, puraus balto sniego dar nėra, o iš dangaus krentančiam daiktui sinoptikai dar nerado pavadinimo. Vakarai vis ilgesni ir vis tamsesni, o visa supanti pilkuma įsuka į savo rutiną. Lapkritį norisi kažko šilto ir jaukaus – kažko, kas leistų nors valandai pamiršti, kas dedasi už lango. Jei šiltos kojinės, žvakių šviesa ir arbata nebepadeda,  lietuvišką lapkritį gali praskaidrinti  lietuviškas kinas.
Lietuviško kino teatras „gyvena“ internete, adresu kinofondas.lt. Tai daugiau nei 260 kino filmų, pradedant Arūno Žebriūno „Velnio nuotaka“  ir baigiant pernai režisieriaus Algimanto Puipos pristatytu „Edeno sodu“, o jų sąrašas nuolat pildosi. Pasak projekto iniciatorės – Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA – vadovo Dariaus Vaitiekūno, į lietuvišką kiną dažnas tautietis numoja ranka. O nereikėtų. „Mūsų režisieriai yra sukūrę pasaulio kino teatrų vertų filmų, padėjusių pamatus kinui Lietuvoje. Jautrios istorijos, intriguojantys detektyvai, širdį virpinančios dramos ir dokumentika – visa tai yra ir mūsų, kaip tautos, istorijos dalis.“
Ko iki pilnos laimės trūksta lapkričiui?
1. Vasaros
Gal padės Raimundo Vabalo „Birželis, vasaros pradžia?“ Į vieną vasaros dieną telpa viso pasaulio dramos: mažo miestelio lentpjūvėje stoja darbai, jos direktoriaus Stasio mergina Laima, svajojusi tapti aktore, gauna vaidmenį gastrolių atvažiavusiame teatre ir ima abejoti savo talentu, miestelio daktaras nepaleidžia taurelės iš rankų, o kunigas ima dvejoti ne tik savimi, bet ir Dievu. 
2. Dramatiškos meilės
Ar gali būti kas dramatiškiau nei meilės trikampis? Arūno Žebriūno filme „Kelionė į rojų“ turtinga našlė Marta pamilsta neturtingą žveją Ansą. Atrodytų, kad tai graži atvirkštinė Pelenės istorija, tačiau Ansas be savo žvejo valtelės ir namelio jūros pakrantėje turi ir žmoną Indrę, ir du vaikus. Pinigai, „ragana“ vadinamos Martos grožis ir aistra, ar namie laukianti šeima? Ansas privalės pasirinkti.
3. Ironiškos šypsenos
Ją išspausti padės 1982 m. Vytauto Žalakevičiaus filmas „Atsiprašau“. Kūrybinę krizę patiriantis bardas Pranas grįžta į mažą gimtąjį miestelį. O čia gyvenimas verda ne ką mažiau, nei didmiesčiuose, kuriuose Pranas gastroliavo. Tikri ir išgalvoti meilės trikampiai, neaiškūs „svečiai iš Vilniaus“, kuriuos reikia girdyti ir valgydinti, kapitalinis remontas sename raudonų plytų dvare – dienų ramiomis nepavadinsi. O čia dar iš kažkur išlenda pasiutęs šunėkas...
4. Muzikos
Tylą tamsiais rudens vakarais išsklaidyti pasiruošę Vytautas Kernagis, Andrius Mamontovas ir Algirdas Kaušpėdas muzikiniame Artūro Pozdniakovo filme „Kažkas atsitiko“. Iki skausmo žinomos dainos, specialiai filmavimui surengtas koncertas Kalnų parke, į kurį neplanuotai susirinko tūkstantinė minia ir pro akis nepraslystanti ironija – juk tai „tik“ kinas.
5. Šokio
Šokio judesių ir vaikiško nuoširdumo išmokys dar vienas Arūno Žebriūno kūrinys. „Gražuolė“ pasakoja mažos mergaitės Ingos istoriją, vaikiškus žaidimus, sujaukiančius idealų pasaulį ir užburiantį šokį, kuris priverčia pamiršti viską ir tiesiog žavėtis plastiškais judesiais ir didelėmis, giliomis kaip bedugnė, vaiko akimis.

Projektą KINO FONDAS vykdo Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projekto partneris – Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos. Informacinis rėmėjas – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Daugiau informacijos:
Lina Buzelytė
lina@kinofondas.lt
8 679 55935

AVAKA jau 3-ius metus iš eilės apdovanoja „Scanorama“ festivalio jaunuosius kūrėjus

14-ojo Europos Šalių forumo „Scanorama“ festivalio uždarymo Vilniuje metu buvo apdovanoti trumpametražių filmų konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ laimėtojai, kurioje dėl geriausio Lietuvos autorių trumpametražių filmo vardo varžėsi 5 Lietuvių autorių darbai: „8 minutės“ (rež. Dovilė Šarutytė), „Batas“ (rež. Airidas Janušauskas), „Kupranugaris“ (rež. Laurynas Bareiša), „Šaknys karčios“ (rež. Domas Petronis), „Visi pasiilgo Prano Ivanausko“ (rež. Vygantas Bachmackij).

Geriausio Lietuvos trumpametražio filmo apdovanojimas įteiktas Dovilei Šarutytei už filmą „8 minutės“. Autorei įteiktas jau trečius metus iš eilės festivalį remiančios Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ įsteigtas 3000 Eur vertės pinigins prizas.  

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ direktorius Darius Vaitiekūnas įteikdamas prizą džiaugėsi asociacijos galimybe prisidėti prie jaunųjų menininkų kūrybos bei sklaidos, motyvavo kurti lietuvišką kiną: „Labai vertiname mūsų bendradarbiavimą su „Scanorama“ ir puiku, kad jau trečius metus galime prisidėti prie geriausių Lietuvos jaunųjų kino kūrėjų skatinimo. Po konkursinės programos peržiūros su kolegomis balsavome, kas turėtų laimėti AVAKA prizą, dėl to yra labai smalsu sužinoti, ar mūsų spėjimai sutapo su komisijos narių nuomone. Bet kuriuo atveju tikiu, kad AVAKA įsteigtas prizas bus paskatinimas kūrėjams toliau kurti ir puoselėti Lietuvos kinematografijos mokyklą“.

Piniginis prizas yra skiriamas iš AVAKA Socialinio – kultūrinio fondo, siekiant paskatinti Lietuvos jaunuosius kino kūrėjus toliau gilintis į Kino meną ir puoselėti Lietuvos kinematografinę kultūrą. 

Tuo pačiu AVAKA visus „Scanorama“ žiūrovus, pasibaigus kino festivaliui, kviečia iš kino teatro salės persikelti į virtualią lietuviško kino erdvę - www.kinofondas.lt, kurioje yra daugiau nei 260 lietuvių autorių sukurtų audiovizualinių kūrinių, prieinamų Jums patogiu metu. 

Sekite mūsų naujienas Kino fondo bei AVAKA Facebook paskyrose! 



Solidus prizas lietuviško trumpametražio filmo kūrėją įkvepia eiti pirmyn

Ką tik įvykęs Europos šalių kino forumas „Scanorama“ tampa geru tramplinu naująjį Baltijos kiną kuriantiems režisieriams. Geriausio lietuviško filmo kategorijoje šią savaitę triumfavusi režisierė Dovilė Šarutytė prieš penkis metus jau yra laimėjusi „Sidabrines gerves“, bet po pertraukos aplankiusi sėkmė, lydima AVAKA piniginės premijos, jai tapo nauju įkvėpimu eiti pirmyn. 

„Naujasis Baltijos kinas“ – tai konkursinė Baltijos šalių trumpametražių filmų programa, kurioje dalyvauja menininkai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, įvairaus žanro darbais siekiantys perteikti šiuolaikines mūsų regiono kino tendencijas ir aktualijas. 

Konkurso nugalėtojai skatinami ne tik oficialiu pripažinimu, bet ir piniginėmis premijomis. Groteskiško estų darbo „Mauzoliejus“ režisieriui už geriausią Baltijos šalių trumpametražį filmą šiemet atiteko asociacijos „Vilniaus kino klasteris“ įsteigtas prizas – 10 tūkstančių eurų paslaugomis būsimam kino projektui. O geriausiam šios programos lietuviškam filmui, kuriuo šįkart pripažintas režisierės Dovilės Šarutytės trumpametražis vaidybinis filmas „8 minutės“, Audiovizualinių autorių teisių asociacija AVAKA įteikė 3000 eurų vertės piniginį prizą.

Lietuvės darbas pasakoja apie vienos moters pabėgimą iš niūrios cepelinų spalvos kasdienybės į soliariumą – tegul ir ne itin modernų, bet vis dėlto šiltą ir saulėtą. Visai tai trunka vos 8 minutes – tik tiek pinigų turi filmo herojė. Simboliai – paprasti, bet prasmingi. 

„Manau ši tema yra aktuali visiems: bėgimas nuo savęs, melas sau. Jis gali būti visoks, įvairių formų. Aš tiesiog pasirinkau vieną iš jų: sceną iš gyvenimo, kaip etiudą, iškarpą, – sako režisierė D. Šarutytė. – Beje, scenarijus taip pat buvo parašytas laipkričio mėnesį, kai kiekvieną dieną lijo. Vasarą toks filmas kitaip žūrėtųsi. Bet kai ateina ruduo, tamsa, drėgmė, ir kai supranti, kad tai dar ilgai nesibaigs, visus apninka niūri nuotaika. Tada ieškai išsigelbėjimo, bandai vienaip ar kitaip pabėgti, ir nebūtinai vien nuo blogo oro.“

Režisierė savo karjeroje jau yra pelniusi prestižinius lietuvių kino apdovanojimus – 2010 metais „Sidabrinę gervę“ jai atskraidino trumpametražis filmas „Aš tave žinau“, kitąmet statulėlę Dovilė pelnė už filmą „Nesiseka šiandien“. Tačiau vėliau nuo kino ji atitolo, kūrė reklamas. Todėl šią savaitę vėl aplankiusi sėkmė režisierei ypač svarbi. 

„Buvau parašiusi šį scenarijų, bet kai pati parašau – nelabai ir suprantu, ar tai verta dėmesio, ar ne, nes nėra atstumo. Bet parodžiau operatoriui Eitvydui Doškui ir jis atsakė, kad mato filmą. Paskambinome prodiuserei Miglai Butkutei – ji irgi pritarė, kad reikia daryti. Taip filmas ir prasidėjo – nuo kūrybinio entuziazmo. Procesas buvo labai sunkus, be pinigų, visų reikėjo visko prašyti, bet komandos žmonės atrodė motyvuoti, – pasakojo D. Šaturytė. – Esu labai dėkinga savo komandos žmonėms, be jų entuziazmo net nebūčiau drįsusi pradėti. Prieš juos jaučiau didžiulę atsakomybę. Todėl premjera buvo tikrai šventinis įvykis. Satisfakcija, dėl kurios išlieta daug prakaito. Atsiimdama prizą sakiau, kad tai yra paskata dirbti toliau, tuo labiau, kad turime įvairių minčių. Bet koks geras žodis yra paskatinimas, o kai dar ir piniginę premiją laimi – ypač.“

„Labai vertiname mūsų bendradarbiavimą su „Scanorama“ ir puiku, kad jau trečius metus galime prisidėti prie geriausių Lietuvos jaunųjų kino kūrėjų skatinimo. Po konkursinės programos peržiūros su kolegomis svarstėme, kas turėtų laimėti AVAKA prizą. Dėl to buvo labai smalsu sužinoti, ar mūsų spėjimai sutapo su komisijos narių nuomone. Tikiu, kad AVAKA įsteigtas prizas įkvėps režisierę toliau kurti ir puoselėti Lietuvos kinematografijos mokyklą“, – kalbėjo 3000 eurų premiją skyrusios asociacijos vadovas Darius Vaitiekūnas.

Nuotraukoje - Dovilė Šarutytė
Fotografė - Greta Skaraitienė (15min.)

"Kūrybiškos Europos" MEDIA biuro vadovė Eva Brazdžionytė apie Europos sąjungos teikiamas galimybes kūrėjams

Lapkričio 24 d. įvyks paskutinysis AVAKA II-ojo etapo seminarų ciklo Kita kūrybos pusė seminaras. Informatyvus ir šventinis.

SEMINARAS informatyvus dėl to, kad kalbėsime apie Europos pagalbą kūrybai. Kino ir audiovizualinio sektoriaus kūrėjai bus supažindinami su galimybėmis pasinaudoti Europos sąjungos lėšomis iš tam skirtos programos „MEDIA“. 

Negaiškite laiko skaitydami pluoštus dokumentų,  ateikite ir išgirskite tai, kas svarbiausia iš specialisto lūpų. „Kūrybiškos Europos“ MEDIA biuro vadovė Eva Brazdžionytė seminaro metu pristatys „MEDIA“ ir Tarpsektorinės paprogramės teikiamas galimybes bei jau įgyvendinamas iniciatyvas, kuriomis gali pasinaudoti Lietuvos audiovizualinio sektoriaus atstovai. Žinome, kad dokumentų pildymas reikalauja laiko ir specifinių žinių, todėl seminaro metu pranešėja suteiks nemokamas konsultacijas norintiems teikti paraiškas.
„Kūrybiška Europa“ yra Europos sąjungos programa, skirta Europos kultūrai, kinui, televizijai, muzikai, literatūrai, scenos menui, paveldui ir kitoms susijusioms sritims remti.

Pasak Evos Brazdžionytės, programa „Kūrybiška Europa“ apjungia dvi paprogramas - „Kultūra“ ir MEDIA, pagal kurias jau daugiau kaip 20 metų sėkmingai remiami kultūros ir audiovizualinis sektoriai. Pranešėja sako, kad papogramė  „Kultūra“ yra orientuota į scenos ir vizualiuosius menus, paveldą bei kitas sritis, o paprogramė MEDIA aktuali kino kūrėjams – kadangi remiantis ja finansuojamas kino ir audiovizualinis sektorius.“ Bendras programos biudžetas - 1,46 mlrd. EUR.

SEMINARAS šventinis,  nes šį kartą pusę renginio laiko skirsime neformaliam bendravimui ir kviesime kartu su seminaro dalyviais bei organizatoriais paminėti II-ojo seminarų ciklo uždarymą. AVAKA kolektyvas nori su Jumis pasidalinti šventine akimirka ir tuo pačiu išgirsti Jūsų komentarus ir pastabas, be to ir lūkesčius kitam Seminarų ciklui, kuris startuos 2017 m. pradžioje.

Tema: „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir tarpsektorinės paprogramės teikiamos galimybės audiovizualinės industrijos atstovams
Pranešėja: „Kūrybiškos Europos“ MEDIA biuro vadovė Eva Brazdžionytė
Data: lapkričio 24 dieną nuo 14 val.
Trukmė: pranešimo trukmė – 1 val., bendra renginio trukmė – iki 3 valandų
Vieta: Seminaras vyks Vilniaus mokytojų namų „Mažojoje salėje“  II aukšte, sekite nuorodas
Išankstiniai klausimai: išankstinius klausimus galite užduoti iš anksto el. paštu projektai@avaka.lt
Registracija: Jei dar nespėjote užsiregistruoti, tai galite padaryti: http://avaka.lt/seminarai
Sertifikatai: Jeigu pageidaujate, kad Jums būtų išrašytas sertifikatas, apie tai prašome iš anksto informuoti el. paštu projektai@avaka.lt
Kaina: seminaras NEMOKAMAS

Projektas „Kita kūrybos pusė“ dalinai finansuojamas pagal LR Kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą. 

Nuotraukoje: „Kūrybiškos Europos“ MEDIA biuro vadovė Eva Brazdžionytė 

Pasaulinė "Netflix" premjera - Lietuvoje nufilmuotas filmas "Tokijo teismas"

Sparčiai pasaulyje populiarėjanti internetinė televizijos platforma „Netflix“ jau gruodžio 12 d. pristatys naują keturių dalių televizijos filmą „Tokijo teismas”. Tai istorija pasakojanti apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismą Japonijoje. Didžioji dalis šio filmo scenų buvo nufilmuotos Lietuvoje, pasitelkus gausią Lietuvos kino aktorių ir industrijos profesionalų komandą. 

„Tokijo teismas” – istorinė  drama apie 1946 m., iškart po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjusį teismo procesą Japonijoje. 11 teisėjų iš viso pasaulio Tokijuje praleido du su puse metų, spręsdami istorinę bylą, nulėmusią daugiau nei 28-ių JAV ir Japonijos karo nusikaltėlių likimus. Tai dokumentinio stiliaus pasakojimas apie teisėjų pastangas įvykdyti beprecedentę užduotį žmonijai, nagrinėjant karo nusikaltimus.

2015 m. Lietuvoje ir Japonijoje filmuotame TV filme bus galima išvysti ne tik pagrindinius teisėjų vaidmenis sukūrusias pasaulinio garso kino žvaigždes Marcel Hensema (filmai „Olandijos kilpa“, „Simonas“), Jonathan Hyde (filmai „Titanikas“, „Džiumandži“, „Padermė“), Paul Freeman (filmai „Indiana Džounsas ir dingusios Sandoros skrynios ieškotojai“), Irrfan Khan (filmai „Juros periodo pasaulis“, „Pi gyvenimas“, „Lūšnyno milijonierius“), bet ir Lietuvos kino bei teatro aktorius. Filme įsimintiną Sovietų Sąjungos teisėjo vaidmenį sukūrė aktorius Kęstutis Jakštas, o aktorė Gabija Jaraminaitė atliko vertėjos, vienintelės moters teismo procese vaidmenį.

Filmo gamyba Lietuvoje buvo patikėta kino filmų ir reklamų gamybos įmonei UAB „Artbox“. Didžioji dalis scenų buvo nufilmuotos senojo „Audėjo“ baldų fabriko paviljone, kur iš pagrindų, pasitelkus brėžinius, senas fotografijas bei archyvus, buvo atkurtos didžiulės viešbučio „Tokyo Imperial Hotel“ (jame gyveno visi teisėjai) dekoracijos, o Vilniaus kino klasterio studijoje buvo atstatytos teismo salės dekoracijos. „Tokijo teismas“ taip pat buvo filmuojamas Šešuolėlių dvare, Tiškevičių ligoninėje, Vilniaus filharmonijoje, Vilniaus universiteto botanikos sode, senajame M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune bei Didžiasalyje, kur buvo imituojamos netgi karo suniokoto Tokijo miesto scenos.  

„Japonams šitas filmas yra labai svarbus. Tai – amžiaus filmas, todėl viskas buvo atkuriama iki menkiausių detalių. Iš Japonijos buvo vežami originalūs kimono, cigarečių ir degtukų pakeliai. Kad galėtume sugrąžinti autentišką to laikmečio Japoniją – kasdien aikštelėje dirbo iki 200 žmonių“, – apie filmo gamybą pasakoja UAB „Artbox“ prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.   

Japonų prodiuseriams didelį įspūdė padarė Lietuvos gamtovaizdis, miestai bei itin profesionali kino kūrėjų komanda, todėl vietoje pradžioje planuotų 24 filmavimo pamainų jie Lietuvoje praleido 27.  „Didžiuojamės, kad Lietuvoje kuriama pasaulinio lygio TV produkcija, tokia kaip „Tokijo teismas”. Galimybė prisidėti prie didžiulės reikšmės projekto viso pasaulio auditorijai – neįtikėtina patirtis”, – teigia K. Drazdauskas.    

„Tokijo teismas“ – pirmasis istorijoje tokio dydžio bendras projektas tarp televizinio turinio milžinų – NHK (nacionalinis Japonijos transliuotjas) ir „Netflix“. „Netflix“ platformos pagalba šis filmas pasieks daugiau nei 86 milijonus vartotojų iš 190 pasaulio šalių. Filmas keturis vakarus iš eilės bus rodomas pagrindiniu NHK kanalu nuo 2016 m. gruodžio 12 dienos, o žiūrovai už Japonijos ribų  nuo gruodžio 12 d. galės visus keturis epizodus žiūrėti internetu „Netflix“ platformoje.


Paskelbti Taline vykusio 20-ojo "Juodųjų naktų" filmų festivalio nugalėtojai


Talino kino festivalis „Juodosios naktys“ (PÖFF ) yra vienas iš pirmaujančių 15 pasaulio kino festivalių bei vienas didžiausių kino festivalių Šiaurės Europoje. Festivalis veiklą pradėjo dar 1997 m.

Lapkričio 11-27 d.  Taline vykusį kino festivalį „PÖFF “ (Pimedate Ööde Filmifestival) vainikavo lapkričio 26 d. vykusi apdovanojimų ceremonija. Pagrindinis 10 000 Eur apdovanojimas bei bronzinio vilko statulėlė įteikta Izraelio režisieriui Eitanui Aneriui (Eitan Anner) bei jo prodiuseriui už filmą „Tylioji širdis“ (A Quiet Heart).

Neliko nepastebėtas bendras Lietuvos, Rumunijos ir Moldovas kurtas filmas „Kartą Rytų Europoje“ (Eastern business), kurį nufilmavo lietuvių operatorius Feliksas Abrukauskas. Režisieriui/scenaristui Igoriui Cobileanskiui (Igor Cobileanski) įteiktas apdovanojimas už geriausią šio filmo scenarijų. Komisiją sužavėjo filmo humoras bei parodyta absurdiška gyvenimo kelionė. 

Geriausio aktoriaus apdovanojimai įteikti „Kartą Rytų Europoje“ (Eastern business ) filmo aktoriams Ionui Sapdarui (Ion Sapadaru) ir Konstantinui Puscasui (Constantin Puscasu), bei filmo „Tylioji širdis“ (A Quiet Heart) aktorei Anei Bukstein (Ania Bukstein). 

Geriausios muzikos apdovanojimas ir 5 000 Eur prizas, skirtas Ispanų kompozitorei Silvijai Perez Cruz (Silvia Pérez Cruz).

Daugiau apie festivalį skaitykite >>>

Nuotrauka: Pimedate Ööde Filmifestival logotipas
Šaltinis: http://2016.poff.ee/